Kol miško kirtimai buvo sustabdyti Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose, Valstybinė miškų tarnyba ėmėsi tyrimo, ar miško kirtimai vykdomi laikantis dabar galiojančių teisės aktų.
Tarnyba, atlikusi patikrinimą Labanoro regioniniame parke, rimtų pažeidimų kirtavietėse nerado, išskyrus keletą nelegalių kirtimų privačiuose miškuose – apie 0,3 ha iškirsto miško. Spėjama, kad tai buvo vagystė, ši informacija perduota policijai. Valstybiniuose miškuose, kaip paaiškėjo tyrimo metu, be leidimo iškirstos kelios pušys.
Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, Aplinkos ministerija skiria didelį dėmesį gamtos apsaugai valstybiniuose miškuose. Po miškų urėdijų reorganizacijos tik pradėjus veikti Valstybinių miškų urėdijai, įmonėje įkurtas Gamtos apsaugos skyrius.
„Mes iš anksto planavome tam tikrus pokyčius miškų valdyme, tačiau visuomenės dėmesys kertamų miškų problematikai paskatino greičiau priimti kai kuriuos sprendimus“, – sako aplinkos ministras K. Navickas.
Ūkinis ir vertybinis požiūriai
Ministro sudaryta darbo grupė parengė ir pateikė konkrečius siūlymus dėl plynųjų miško kirtimų mažinimo valstybiniuose miškuose. Dėl valstybinių miškų tvarkymo ateityje bendras darbo grupės sutarimas yra toks:
– Antros grupės miškuose – draustiniuose, kuriuose saugomos gyvosios gamtos vertybės, bei rekreaciniuose miškuose – nutarta siūlyti atsisakyti pagrindinių miško kirtimų, o sanitarinius vykdyti tik išskirtinio pavojaus atvejais. Šiose teritorijose bus labai stipriai apriboti bei reglamentuoti sanitariniai kirtimai. Dabar būdavo kertami ne tik kenkėjų pažeisti medžiai, bet ir nemaži sveikų medynų plotai aplink juos. Dabar tokie kirtimai bus labai apriboti. Jai priklauso11,9 procentai visų miškų.
– Trečios grupės miškuose, kurie yra daugiausia prie vandens telkinių ir draustiniuose, , kuriuose saugomos ne gyvosios gamtos vertybės, nevykdyti plynų kirtimų, išskyrus porą išimčių – kai tokios rūšies kirtimai reikalingi atkurti mišką tam tikromis medžių rūšimis. Pavyzdžiui, norint atkurti pušynus, kuriems reikia daug šviesos. Bet tai bus kelios išimtys, o ne taisyklė. Tokių miškų yra 14,6 procento visų miškų.
– Taip pat siūloma valstybiniuose parkuose esančiuose ketvirtos grupės miškuose (ūkinės paskirties) riboti plynųjų kirtimų plotus nuo dabar leidžiamų 8 iki 3 hektarų.
Dar vienas svarbus dalykas, kuris buvo aptartas darbo grupėje, saugant biologinę miškų įvairovę, ypač paukščius, siūlyti nevykdyti kirtimų nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos visose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose ir visuose valstybiniuose parkuose.
Aplinkos ministras sako, kad miškų valdymo ir priežiūros politikoje visuomet susikerta du požiūriai: „Vienas, kai į mišką žvelgiama kaip į biologinės įvairovės buveinę, rekreacijos vietą, kitas požiūris yra ūkinis. Ir šie du požiūriai prieštarauja vienas kitam. Bandome tuos požiūrius sureguliuoti. Mes šiandien turime balansuoti tarp miško teikiamos ekonominės naudos valstybei ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Tai vertybiniai pasirinkimai. Šiuo atveju mes padarėme kiek didesnį žingsnį ne ekonominės naudos, bet biologinės įvairovės išsaugojimo link. Ir aš dėl to džiaugiuosi“, – darbo grupės rezultatus apibendrino K. Navickas.
Minėta darbo grupė pateikė siūlymą, kad numatomos Miškų įstatymo pataisos būtų taikomos ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose.
Daugiau dėmesio saugomoms teritorijoms
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pagrindiniai miško kirtimai (medienos derliaus nuėmimas) galimi ir draustinių miškuose. Kai miškas pasiekia tam tikrą brandą, jį galima iškirsti ir vėl atkurti.
„Dabar ketinama tokių derliaus nuėmimo kirtimų II miškų grupei priskirtuose miškuose atsisakyti. Draustiniuose siūloma leisti tik tokius kirtimus, kurie orientuoti tik į draustinio būklės išsaugojimą ar pagerinimą – galės būti iškertami pavieniai medžiai, kad būtų suteikta daugiau šviesos augantiems apačioje, paskatinti medyno amžiaus ir rūšinės įvairovės didėjimą“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius.
Pasak jo, kituose miškuose, kuriuose pagrindinių miško kirtimų nesiūloma atsisakyti, kai kada gali būti reikalingi ir plyni kirtimai, nes tam tikros rūšinės sudėties medynų atkurti negalima neplynais kirtimais, pavyzdžiui, norint atkurti pušynus.
Mitai ir realybė
Nors Vyriausybės sprendimu ateinančių penkerių metų laikotarpiui nustatyta 6 procentais didesnė maksimali metinė pagrindinių miško kirtimų valstybiniuose miškuose norma, lyginant su dabartiniu, tačiau Aplinkos ministerija gali paskirstyti metinę kirtimo normą pagal atskiras medžių rūšis ir nepasiekiant Vyriausybės nustatytos maksimalios miško kirtimų normos. Aplinkos ministerija taip ir pasielgė šiemet, kai paskirstydama metinę miško kirtimo normą valstybiniuose miškuose pagal atskiras medžių rūšis, numatė tik 2 proc. apimčių padidėjimą.
Daugelis žmonių bene pirmą kartą pamatė iš viršaus nufotografuotas kirtavietes.
K. Navickas sako, kad sprendimas paskirstyti metinę kirtimo normą pagal atskiras medžių rūšis su 2 procentų padidėjimu, buvo nulemtas dviejų dalykų: „Pirma, turime pernelyg daug perbrendusių minkštųjų lapuočių, tokių kaip beržai, drebulės. Antra, kasmet Valstybinės miškų urėdijos valdomas miškų plotas pasipildo rezervuotais miškais (žemės nuosavybei atkurti), jie sudaro apie 10 procentų visų šalies miškų. Šie miškai, užbaigus nuosavybės teisių atkūrimą ir jų neprireikus šiam tikslui, grąžinami valstybinių miškų prižiūrėtojams. Kasmet dideli jų plotai pereina į Valstybinės miškų urėdijos žinion. Juose ilgai nebuvo vykdyta jokia miškininkystės veikla. Tai tikrai nėra patys geriausi miškai, jei jie būtų buvę labai patrauklūs, jie būtų susigrąžinti atkuriant į juos turėtas nuosavybės teises. Taigi juose irgi bus vykdomi kirtimai.“
Šiandien techninės galimybės leidžia dronais fotografuoti kirtavietes, vaizdais dalintis socialiniuose tinkluose. Daugelis žmonių bene pirmą kartą pamatė iš viršaus nufotografuotas kirtavietes.
Tačiau pažiūrėjus į dešimtmečio statistiką akivaizdu, kad miško kirtimo normos koreliuoja kartu su subrendusio miško prieaugiu – taip, kaip ir numatyta Miškų įstatyme, kad bendra visų rūšių metinė miško kirtimų norma šalyje negali viršyti metinio medienos prieaugio.
