„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Naujas draudimas, prie kurio lietuviai prisitaikė lengvai: mokslininkai jau pastebi rezultatus

Ar žinote, koks draudimas neseniai įsigaliojo Lietuvoje, prie kurio daugumai žmonių buvo paprasta prisitaikyti? Tai – draudimas tiekti rinkai plastikinius butelius su nepritvirtintais iš plastiko pagamintais kamšteliais. Pokyčiai atsirado todėl, kad dalis kamštelių ne visada nukeliaudavo į taros surinkimo vietas kartu su plastiko buteliais, rašoma „Užstato sistemos administratorius“ pranešime spaudai.
USAD kamšteliai
USAD kamšteliai / Bendrovės nuotr.
Temos: 2 Užstatas Tara

Šią gegužę Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad PET plastiko butelių kamšteliai patenka tarp penkių dažniausiai gamtoje pastebimų šiukšlių. Kitos gyventojams pro akis nepraslystančios šiukšlės yra nuorūkos, maisto pakuotės ir celofaniniai maišeliai.

„Patirtis rodo, kad į taros surinkimo vietas Lietuvoje gyventojai pristato nemažai butelių su užsuktais kamšteliais. Bet naujoji tvarka turėtų padidinti dalį pakuočių, grąžintų su kamšteliais, nes Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nuo liepos 3 dienos draudžiama pateikti rinkai 3 litrų ir mažesnius plastikinius butelius ir kombinuotą gėrimų tarą su nepritvirtintais iš plastiko pagamintais kamšteliais bei dangteliais“, – akcentuoja VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas ir pastebi, kad dauguma gėrimų pakuočių, kurioms bus taikomas šis draudimas, jau dabar gaminamos su pritvirtintais dangteliais ir kamšteliais.

Atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad Lietuvos rinkoje iki liepos 2 dienos likusioms pakuotėms su seno tipo kamšteliais ir dangteliais išpardavimo laikotarpis neribojamas.

Užstato sistemos pavyzdys įkvepia optimizmo

Prieš kelerius metus Europos Komisijos (EK) užsakymu atlikta studija, kurios išvadose pažymėta, jog kamšteliai ir dangteliai patenka tarp dešimties dažniausiai ES šalių paplūdimiuose, pajūryje ir jūroje randamų šiukšlių rūšių.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas pastebi, kad siekdamos sumažinti taršą daug valstybių ėmėsi įvairių priemonių anksčiau negu įvyko įstatymų pasikeitimai.

Teigiamų permainų Lietuvoje, pasak A.Balčiūno, leidžia tikėtis sėkminga ankstesnė patirtis – po vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos starto mūsų šalyje smarkiai sumažėjo gamtoje besimėtančių plastiko ir stiklo butelių, skardinių. „Lietuviška užstato sistema puikiai išvalė mūsų pakrantę ir miškus. Visgi butelių kamšteliai nebuvo įtraukti į šią iniciatyvą, todėl kartais žmonės juos tiesiog numesdavo, kur papuola. Tai buvo akivaizdu atliekant jūros pakrantės taršos ir kitus tyrimus“, – sako mokslininkas.

Jis tikisi, kad laikui bėgant butelių kamštelių bus randama vis mažiau, ir kad jie pasitrauks iš dažniausiai randamų paplūdimių šiukšlių dešimtuko.

Teigiamas įprotis duos dar daugiau naudos aplinkai

A.Balčiūnas atkreipia dėmesį, kad daugiau negu 90 proc. Lietuvos paplūdimiuose randamų šiukšlių sudaro būtent plastiko (dirbtinių polimerinių medžiagų) atliekos. O dažniausiai aptinkami objektai yra cigarečių nuorūkos.

Ar šiukšles aplinkoje regi ne tik mokslininkai? VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) iniciatyva šiemet atliktas tyrimas parodė, jog dažnai plastiko pakuočių atliekas savo aplinkoje pastebi 1 iš 3 (34 proc.) gyventojų. Panaši dalis (36 proc.) šios rūšies šiukšles pastebi kartais.

Matant šiukšlę, receptas paprastas – pakelk ir išmesk. „9 iš 10 Lietuvos gyventojų yra įpratę užstato pakuotes grąžinti į surinkimo vietas, taip užtikrindami, kad atliekos neatsidurs aplinkoje. Jau išbandyta ir gėrimų gamintojų plačiai taikoma praktika (pritvirtinti kamštelius prie PET pakuočių) gyventojams padės labiau saugoti aplinką – užtikrins, kad kamšteliai nepasimestų.

Mūsų praktika rodo, kad visuomenė geriausiai priima ir palaiko sprendimus, kurių nauda yra aiškiai suprantama, o naudotis jais – paprasta ir patogu“, – sako USAD vadovas G. Varnas. Ne pelno siekiančios įstaigos inicijuota apklausa parodė, kad 3 iš 4 (76 proc.) perkančiųjų gėrimus plastiko buteliuose lengvai prisitaikė prie pokyčių, kad kamštelis pritvirtintas.

Pasak mokslininko A.Balčiūno, jau ilgiau negu dešimtmetį Baltijos paplūdimiuose tęsiami tyrimai leidžia daryti išvadą, kad bendras šiukšlių kiekis jūros pakrantėse sumažėjo. „Vis dėlto kelerius pastaruosius metus šiukšlių kiekis išlieka apie 80 vienetų šiukšlių, tenkančių šimtui metrų Lietuvos paplūdimio. O tai yra 4–5 kartus daugiau, nei riba, apibrėžianti gerą aplinkos būklę (20 vnt. 100 metrų paplūdimio atkarpoje)“, – sako mokslininkas. Todėl kiekviena iniciatyva ir pokytis, skirtas taršos problemai spręsti, yra sveikintinas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“