Dienomis – informacinių technologijų specialistas, naktimis – gamtosaugininkas
10 metų aplinkosaugininkams savanoriškai talkinantis M.Lengvinas atviravo, kad bemiegių naktų netrūksta, tačiau meilė gamtai ir pareigos jausmas išsklaido visas abejones: „Noriu prisidėti prie gamtos išsaugojimo: kad niekas jos neniokotų, neterštų ir nebrakonieriautų.“
Dienomis jis – informacinių technologijų specialistas, o naktimis – neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Paklaustas, kas šioje veikloje sunkiausia, pašnekovas juokavo: „Keltis 2 valandą nakties ir važiuoti gaudyti pažeidėjus.“
Anot jo, kartais brakonierių gaudynės primena veiksmo filmus. Remiantis pašnekovo patirtimi, pažeidimų ypač padaugėja vasarą. „Jie „dirba“, – sakė jis, – kai normalūs žmonės miega. Taip kaip yra etatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – taip yra ir etatiniai pažeidėjai. Dažniausiai tai asocialūs žmonės.“
Jeigu anksčiau iškvietimų būdavo vos ne kiekvieną naktį, tai dabar – kartą per kelias savaites.
„Per tuos 10 metų brakonierių skaičius ženkliai sumažėjo. Jeigu anksčiau iškvietimų būdavo vos ne kiekvieną naktį, tai dabar – kartą per kelias savaites. Prie to labai prisideda besivystančios ryšio priemonės – tapo labai paprasta ne tik pranešti apie pažeidimą, bet ir perduoti tikslias koordinates“, – įžvalgomis dalijosi M.Lengvinas.
Leidžia efektyviau vykdyti aplinkos apsaugą
Pagrindinis neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – teikti visokeriopą pagalbą institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kartu su jais saugoti aplinką bei šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veiklos.
Šis darbas neatlygintinas, todėl savanoriai patys pasirenka, kaip prisidėti ir kiek laiko tam gali skirti. Paprastai susirenka tokie, kurie turi šiokią tokią specializaciją ir žinių. Pavyzdžiui, žvejybos entuziastai labai naudingi kovojant su brakonieriaujančiais vandens telkiniuose. Anot aplinkosaugininkų, neretai šie žmonės turi aktualios informacijos apie galimai daromus nusižengimus, nes gyvena netoliese ir puikiai žino populiarius vietinius takelius ar vandens telkinius.
Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Alytaus Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Jarmalavičius atskleidė, kad neetatinių inspektorių pagalba reikalingiausia vykdant reidus. Pasak jo, remiantis galiojančia tvarka, naktį į reidą turi vykti ne mažiau kaip du, o dar geriau – trys ar keturi asmenys. Savo ruožtu, kalbėjo pašnekovas, paprastai turime galimybę vykti tik dviese, todėl savanoriška pagalba leidžia efektyviau vykdyti aplinkos apsaugą.
„Tai ne vien pasivaikščiojimai gamtoje“
„Padėti nori tikrai daug žmonių mylinčių gamtą, norinčių prisidėti prie jos išsaugojimo, tačiau ne visi įsivaizduoja, kaip ši veikla atrodo praktikoje. Svarbu suprasti, kad tai ne vien pasivaikščiojimai gamtoje“, – pastebėjo Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Panevėžio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė.
Užfiksavus pažeidimą tenka dalyvauti ir teisminiuose procesuose, – pasakojo jis, – yra pasitaikę atvejų, kai savanoriai išsigando ir atsisakė liudyti – tai šiek tiek atbaido nuo noro tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi.
Dirbdami kartu su mumis, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai prilygsta mums. Tai reiškia, kad jie turi teisę tikrinti asmenis, transporto priemones, sulaikyti asmenis ir t.t.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas, paklaustas, kokie įgaliojimai suteikiami savanoriams, paaiškino: „Dirbdami kartu su mumis, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai prilygsta mums. Tai reiškia, kad jie turi teisę tikrinti asmenis, transporto priemones, sulaikyti asmenis ir t.t. Tačiau surašant protokolą tik mes veikiame valstybės vardu, nes šiam darbui reikalingos teisinės žinios ir etatinio pareigūno kompetencija.“
Remiantis šiuo metu galiojančiais įstatymais, vieni savanoriai veikti negali – pastebėję pažeidimą darantį asmenį jie nedelsiant turi pranešti etatiniams pareigūnams, kurie turi teisę tokį žmogų sulaikyti. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad prisistatęs ir pažymėjimą pateikęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius turi teisę sudrausminti ar pareikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus bei pažeidimą užfiksuoti.
Susirenka motyvuoti žmonės
Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams jokių ypatingų privilegijų nesuteikiama, todėl savanoriauti ateina tik tie, kuriems nuoširdžiai rūpi apsaugoti gamtą nuo brakonierių ar kitų pažeidimų. Tiesa, aktyviai dirbantys savanoriai aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti materialiai skatinami, tačiau ne dėl to žmonės pasirenka šį kelią. Pasak aplinkosaugininkų, dažniausiai pasisiūlo tie, kurie mėgsta būti gamtoje bei negaili laiko tam, kuo nuoširdžiai tiki.
Visi neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai yra atėję savo noru, nes tokio darbo tikrai nepriversi dirbti žmogaus, kuriam ši veikla nerūpi.
„Visi neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai yra atėję savo noru, nes tokio darbo tikrai nepriversi dirbti žmogaus, kuriam ši veikla nerūpi. Pats stengiuosi su norinčiais pasikalbėti, paklausti jų, kodėl jie ketina apsiimti vykdyti tokias užduotis, ar ne paprasčiau būtų pastebėjus pažeidimą tiesiog paskambinti 112. Bet jie dažniausiai turi aiškias priežastis: arba gyvena netoli vietų, kur dažni pažeidimai, arba patys būdami žvejai, medžiotojai, pastebi kitus, besielgiančius neteisingai, tik neturi teisės jų sulaikyti,“ – pasakojo V.Marozas.
Jo alytiškio kolegos J.Jarmalavičiaus teigimu, kai kurie žmonės oficialaus neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo neturi ir net nenori. „Jie, – pavyzdį pateikė pašnekovas, – prie veiklos prisideda tik kokiu nors vienu konkrečiu metų laikotarpiu arba gyvena netoli vietų, kur nuolat vykdomi nusižengimai ir todėl dažniau patys susisiekia su aplinkosaugininkais. Kiti tiesiog nori išlikti nematomi.“
Panašios nuomonės laikosi ir A.Breivė. Pasak jo, kiekvienas turi įvertinti, kiek jis gali prisidėti, nes neetatinio inspektoriaus darbas nėra lengvas ir reikalauja ne tik nuoširdaus noro padėti gamtai, bet ir drąsos bei tvirtumo. „Pritarčiau, – antrino V.Marozas, – svarbiausia yra noras. Taip pat kantrybė, nes tenka ilgai išstovėti vienoje vietoje belaukiant pažeidėjo bei teisės aktų išmanymas. Žinoma, ir drąsa – reidai dažnai vykdomi tamsiu paros metu.“
neetatinio inspektoriaus darbas nėra lengvas ir reikalauja ne tik nuoširdaus noro padėti gamtai, bet ir drąsos bei tvirtumo.
Paklaustas, koks įvykis jam pačiam labiausiai įsiminė, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas V.Marozas pasakojo: „Vienas iš įsimintinesnių pavyzdžių įvyko prieš ketverius metus, kai lašišų neršto metu keletas neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, turėdami informacijos, keletą dienų praleido saugodami Veiviržo bei Minijos upėse esančias šlakių ir lašišų nerštavietes. Tada buvo sučiuptas žeberklautojas su nudurta lašiša.“
Keliami aukšti reikalavimai
Visi Lietuvos piliečiai, sulaukę 18 metų ir atitinkantys nepriekaištingos reputacijos kriterijus, gali tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais. Kandidatams taikomi itin griežti reikalavimai – per paskutiniuosius septynerius metus jie negali būti gavę baudų už šiurkščius medžioklės ar verslinės žvejybos reikalavimų pažeidimus, negali turėti teistumo už sunkius, labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai.
Be to, prieš gaudamas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimą, kandidatas turi išlaikyti egzaminą, kurį sudaro iš 50 klausimų, susijusių su aplinkos apsauga, testas. Jį išlaikius žmogui suteikiamas metus galiojantis neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimas. Savanorių veikla kasmet peržiūrima ir svarstoma, ar pažymėjimo galiojimą pratęsti.
