Procesą stebėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Gamtos tyrimų centro atstovai, Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai.
Šiais metais biologiniam preparatui „VectoBac 12AS“ pirkti iš valstybės biudžeto skirta 52,5 tūkst. eurų.
Penkios pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono – skyrė po 4540 eurų. Preparato išpylimo darbus organizavo Druskininkų savivaldybė.
Šiais metais preparatas į Nemuną bus pilamas vieną kartą, po jo panaudojimo mokslininkai kaip ir kasmet atliks tyrimus ir stebės upinių mašalų populiacijos rodiklius.
Pasak Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, sistemingas upinių mašalų naikinimas duoda pastebimus rezultatus – tyrimai rodo, kad šiuo metu pasiekti 2009– 2010 metų rezultatai, t. y. mašalų smarkiai sumažėjo.
Anot pranešimo, mokslininkai nuo balandžio stebėjo upinių mašalų lervų išsivystymą Nemuno upėje. Jų duomenimis, mašalų lervų tankis ant vandens augalų nėra didelis – tai yra dukart mažesnis nei praėjusiais metais ir daugiau kaip 15 kartų mažesnis nei 2016 metais, kai buvo atnaujintas kraujasiurbių upinių mašalų gausumo reguliavimas.
Birželio mėnesį suaktyvėjantys upiniai mašalai – visą Pietų Lietuvos regioną kamuojanti problema.
1999 metais Vyriausybė patvirtino upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, panaikinus apskritis, buvo nutrauktas ir programos finansavimas. Jis atnaujintas 2016 metais.
