„Nors jau įsibėgėja lapkritis, tačiau Neryje ties Vilniumi vandeningumas neatsistatė. Šiuo metu Vilniaus vandens matavimo stotis fiksuoja apie 0,5 m žemesnį vandens lygį nei lapkričio mėnesio daugiametis vidurkis.
Po šiltuoju metų laiku stebimo nuosėkio laikotarpio labai svarbu, kad hidrologinis režimas atsigautų bent rudens metu ir upės pasipildytų maitinančiu vandeniu. Tačiau neretai nuosėkio laikotarpis Lietuvos upėse užsitęsia ir vandens telkiniai per metus nebesukaupia vandens atsargų“, – komentuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologė Gintarė Kugytė.
Anot jos, 2017 m. ruduo išsiskyrė vandeningumu, o ir vasaros laikotarpiu upė buvo mažiau nusekusi nei pastaraisiais metais (2018, 2019, 2020 m.), kai vandens lygis yra nusekęs beveik ištisus metus bei pasireiškia menkesni pavasario potvyniai.
-
Dronu užfiksuoti vaizdai atskleidžia, kaip stipriai Kaune nuseko Nemunas ir Neris
-
Nerimaujama dėl pavojingai nusekusių Kuršių marių
-
Kėdainiuose ženkliai nuseko Nevėžis
-
Lietuvoje kritiškai nuseko vandens telkiniai – skelbiama hidrologinė sausra
-
Meteo.lt: Pirmasis lapkričio dešimtadienis buvo gerokai šiltesnis nei įprasta
Didžiausiu vandeningumo skirtumu išsiskiria ruduo, nes po alinančių vasaros sausrų pastaraisiais metais rudenį vandens lygis kyla menkai.
