Vilniuje vis dar yra 60 būstų, kuriuose kūrenama anglimis, apie 500 būstų savininkų šildymui naudoja anglis ir biomasę ir 10 tūkst. naudoja tik biomasę. Kietuoju kuru namus šildančių būstų savininkų nuo kitų metų birželio lauks pokyčiai – Vilniaus mieste toks šildymo būdas bus draudžiamas, o vietoje jo bus siūlomos finansinės pagalbos priemonės tvariam šildymui įsirengti.
„Deginant anglis į atmosferą patenka daug kenksmingų medžiagų, tokių kaip kietosios dalelės, kurios ne tik skleidžią blogą kvapą, bet ir teršia aplinką, o patekusios į patalpas tokios medžiagos kelia pavojų žmogaus sveikatai. Taip pat, jei patalpose nėra gero vėdinimo, tokios dalelės gali net sukelti viršutinių kvėpavimo takų ligas.
Kitas dalykas, per kaminus į atmosferą patenka nesudegę produktai, tokie kaip anglies monoksidas, vadinamosios smalkės, kurios yra ypač pavojingos žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Be to, šie likučiai teršia aplinką. Su suodžiais ir smalkėmis į aplinką taip pat patenka ir kancerogenai, kurie gali sukelti vėžinius susirgimus“, – apie sprendimo priežastis pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos energetikos skyriaus patarėja Jūratė Visackaitė.
Anot jos, svarbus faktorius priimant šį sprendimą, buvo ir tai, jog taršūs anglių kūrenimo įrenginiai yra anglies emisijos šaltinis: „Pastaruoju metu daug kalbama ir stengiamasi rasti apribojimų į atmosferą patekti tokioms dalelėms, kurios kardinaliai keičia žemės paviršiaus temperatūrą. Pagrindinis sprendimo būdas – perėjimas prie atsinaujinančios energetikos.“
Laukia ir finansinės pagalbos priemonės
Kaip pridūrė studijos pašnekovė, ne kiekvienas privalės namuose keisti visą kūrenimo techniką – dalis vilniečių turės pakeisti tik naudojamą kuro rūšį, kiti – katilus. „Keičiant katilus kviečiame pagalvoti apie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, įrenginius, tarkim, šilumos siurblius“, – sakė J.Visackaitė.
Kad taršiu kuru besišildantiems ir prie atsinaujinančios energijos pereinantiems vilniečiams kelio neužkirstų finansiniai iššūkiai, bus kviečiama kreiptis dėl finansinės pagalbos priemonių, atskleidė savivaldybės administracijos atstovė. Savivaldybė prisidės prie Aplinkos valdymo agentūros jau teikiamos priemonės, kuri finansuoja 50 proc. taršaus katilo pakeitimo išlaidų, ir siūlys dar 15 proc. finansinę pagalbą. Nepasiturintiems asmenims finansuojama bendra suma gali siekti ir 85 proc.
„Finansuojame daug ir įvairių projektų, mažinančių taršą, prisidedančių prie klimato kaitos stabdymo: nuo elektromobilių iki saulės elektrinių finansavimo. Viena iš priemonių, aktualių ir šiuo metu, yra taršių, iškastiniu kuru kūrenamų katilų keitimas. Gyventojai gali keisti juos į atsinaujinančių išteklių įrenginius – įvairių tipų šilumos siurblius arba penktos klasės biokuro katilus.
Pretenduoti į finansavimą gali gyventojai, būstų savininkai, kurių būstas yra penkeri metai kaip baigtas statyti ir kurie šiuo metu kūrena iškastinį kurą. Tinka tiek durpių briketai, tiek anglys, yra dalis gyventojų, kurie kūrena dyzeliniu kuru. Finansuojame ir dujinių katilų keitimą.
Į šį finansavimą gali pretenduoti ne tik Vilniaus miesto, bet ir visos Lietuvos gyventojai. Bet kadangi Vilniaus miesto savivaldybė prisideda prie šios paramos, Vilniaus gyventojai turėtų ypač suklusti“, – teigė Aplinkos projektų valdymo agentūros departamento direktorius Jonas Balkevičius.
Kaip teigė jis, šiais metais taršių katilų keitimui finansuoti yra numatyta iš viso 25 mln. eurų. Tiesa, norintiems pereiti prie tvaraus šildymo kreiptis reikėtų iki liepos 15 d.
„Gyventojai elektroniniu būdu gali pateikti paraiškas, o jų pildymas neturėtų trukti ilgiau nei 5 min. Pildymo metu automatiškai apskaičiuojamas galimas gauti finansavimas pagal pasirinktą įrenginio tipą. Kviečiame per tą likusį laiką, nepaisant to, kad vasara, pagalvoti apie artėjančią žiemą, apie kaimynus, kurie taip pat turi uostyti kūrenamų anglių padarinius. Šitaip prisidėkite prie švaresnio Vilniaus“, – skatino J.Balkevičius.
„Gyventojas, norintis pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybei, turėtų kreiptis į Energetikos skyrių elektroninėmis priemonėmis, elektroniniu paštu, taip pat į savivaldybę jis gali atvykti pats arba atsiųsti atstovą.
Prie prašymo reikėtų pridėti kelis pagrindinius dokumentus: paraiškos kopiją, kuri yra pateikta Aplinkos projektų valdymo agentūrai, taip pat banko išrašo kopiją, kad parama yra skirta ir pervesta asmeniui į banko sąskaita, ir įgaliojimą, jei už asmenį prašymą teikia kitas asmuo“, – pridūrė J.Visackaitė.
Abu pašnekovai skatino pagalbos ranką ištiesti savo vyresniems artimiesiems, jei šie iki šiol šildosi kietuoju kuru ir nežino, kaip kreiptis pagalbos dėl jo pakeitimo į tvaresnį.
Daugiau informacijos galima rasti www.vilnius.lt/kuras.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.