Šaltuoju sezonu – kietųjų dalelių šuolis
Įsibėgėjant šaltajam sezonui kietųjų dalelių koncentracijos ore didėjimas pastebimas kasmet. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vadovė Zita Šilienė tikina, kad šaltuoju sezonu metu minėtų teršalų ore apskaičiuojama apie 30 proc. daugiau nei šiltuoju.
„Tokios oro užterštumo kietosiomis dalelėmis tendencijos fiksuojamos jau kelerius metus. O kai dienos būna itin šaltos, o oro sąlygos nepalankios taršalų išsisklaidymui, užterštumo rodikliai padidėja ir dar daugiau kartų“, – apie oro užterštumą šaltuoju sezono metu kalbėjo Z.Šilienė.
Šaltuoju sezonu metu minėtų teršalų ore apskaičiuojama apie 30 proc. daugiau nei šiltuoju.
Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja atkreipė dėmesį, kad vertinant oro kokybės užterštumą žiemą, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus. „Nėra taip, kad vos prasidėjus šildymo sezonui, staigiai padidėja ir kietųjų dalelių koncentracija. Svarbų vaidmenį šiuo klausimu turi ir meteorologinės sąlygos. Jei jos palankios teršalų išsisklaidymui – lyja lietus ar yra labai vėjuota – itin didelio užterštumo nepastebėsime, tačiau jei oras nusistovėjęs, nevėjuota, giedra – kietųjų dalelių koncentracija ore ima ryškėti“, – tikino pašnekovė.
O šiuo aspektu, pasak Z.Šilienės, akivaizdu, kad kūrenimo siekiant apšildyti patalpas įtaka oro kokybei, ypač kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimui, yra palyginti didelė. Patys blogiausi oro kokybės rodikliai, pasak pašnekovės, fiksuojami tada, kai minėti du veiksniai susideda. „Deja, dažniausiai sutampa taip, kad esant šalčiausiam orui, kai žmonės ir intensyviausiai šildosi namus, meteorologinės sąlygos taršos išsisklaidymui būna nepalankiausios – saulėta, giedra, nevėjuota, būtent todėl oro užterštumas kietosiomis dalelėmis tada padidėja net kelis kartus“, – aiškino Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.
Svarbiausias klausimas – kuo kūrenama
Tai, kad šaltuoju metų laiku žmonės šildosi savo namus, savaime suprantama – natūralus dalykas, tačiau specialistai atkreipė dėmesį į tai, iš ko būtent gaminama ši šiluma.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento vadovas Vitalijus Auglys pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad šildymo sezonui namų savininkams reikėtų pasiruošti – ir susitvarkyti šildymo sistemą, ir pasirūpinti tuo, kas bus metama į šildymo įrenginį. „Pirmieji šildymai dažniausiai būna taršesni pavyzdžiui todėl, kad kaminai būna nevalyti. Ir tai iš karto yra matoma“, – komentavo V.Auglys.
„Antras svarbus dalykas – kuo mes kūrename namus. Dažnam lietuviui yra svarbu daug ir pigiai, todėl neretai perkamos ne pačios geriausios kokybės granulės ar briketai, kurie taip pat labai teršia aplinką. Renkamasi pigiausią variantas neatkreipiant dėmesį į kokybę, nors parduotuvėse kokybiško biokuro tikrai yra“, – kalbėjo V.Auglys.
Dažnam lietuviui yra svarbu daug ir pigiai, todėl neretai perkamos ne pačios geriausios kokybės granulės ar briketai, kurie taip pat labai teršia aplinką.
Departamento vadovas tikino, kad žmonės neretai net patys nežino, ką būtent nusiperka – internetu galima įsigyti įvairiausių produktų su anglies dulkių ar kitomis priemonėmis. „Taip, dega gerai, kaitros daug, tačiau visa tai išeina pro kaminą į orą, patenka į aplinką ir mes tuo kvėpuojame“, – dėstė pašnekovas.
Deja, pasak V.Augulio, atsiranda ir tokių, kurie nesibodi deginti ir atliekas, šiukšlės, plastiką, stambiagabarites atliekas, anglį ar panašius dalykus. „Dažniausiai tai žmonės, kurie neturi kuo pasikūrenti, todėl susirenka tai, ką randa aplinkui ir meta į šildymo įrenginį. Tokį atvejį lengva atpažinti, labai gerai tai išduoda aitrus ir neįprastas kvapas bei dūmų spalva. Kūrenant mediena ar dujomis šių požymių tikrai nebūna“, – aiškino V.Auglys.
Atliekų, plastiko ir kitų neleistinų medžiagų kūrenimas namų ūkiuose smarkiai prisideda prie kietųjų dalelių ore koncentracijos didėjimo. Retas suvokia, kaip tai žalinga aplinkai ir žmogui – kaminų išspjautus teršalus įkvepiame su oru, kenksmingos medžiagos nusėda ant gatvių, miškų, daro neigiamą įtaką gamtai, vandens telkiniams.
Pažeidėjai baudžiami
Nors atliekų ir kitų neleistinų medžiagų kūrenimas namų ūkiuose yra uždraustas įstatymu, namų ūkių, iš kurių kaminų plūsta taršalai, vis dar atsiranda nemažai. Vienas iš būdų tam pažaboti – ne pirmus metus Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) vykdoma akcija „Kaminukas“.
Praėjusiais metais aplinkos apsaugos pareigūnai per visą Lietuvą atliko 377 patikrinimus, tai kur kas daugiau nei prieš metus, mat 2015-aisiais reidų buvo 145. „Kaminuko“ akcijos metu 2016-aisiais buvo patikrinti net 858 ūkio subjektai ir 494 fiziniai asmenys, iš kurių išsiaiškinta net 190 pažeidimų. Aplinkosaugos pareigūnai įspėjimu ar pagrūmojimu neapsieina, aplinkos teršėjams už įstatymo pažeidimus skiriamos baudos. Daugiausiai pažeidimų buvo išaiškinta Vilniuje ir Šiauliuose.
Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja pabrėžė, kad bauda gali būti ne vienintelė prasta žinia nusižengusiam asmeniui. „Neteisėtai deginant atliekas ne tik skiriamos baudos, tačiau taip pat gali būti paskaičiuota žala aplinkai. Deginant gumos atliekas t. y. naudotas padangas, transporterių juostas, gumines žarnas ar kt. į aplinką išsiskiria itin kenksmingi teršalai ir daroma žala aplinkos orui. Žalos dydis priklauso nuo sudegusio gumos atliekų kiekio ir vietovės, kurioje pažeidimas padarytas. Sudeginus toną gumos atliekų žala aplinkai siekia nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst. eurų“, – aiškino pašnekovė.
Visuomenė – vis atsakingesnė
Kovojant su tokio pobūdžio aplinkos tarša, pasak V.Auglio, imamasi įvairių priemonių. „Šiuo metu bendradarbiaudami su Energetikos ministerija ir bandome įteisinti biokuro standartą Lietuvoje, kad blogos kokybės biokuro Lietuvos rinkoje tiesiog neatsirastų“, – vieną iš sprendimų įvardijo Taršos prevencijos departamento vadovas.
Vis dėlto, abu specialistai pabrėžė tai, kad geriausia kovos priemonė – sąmoningėjanti visuomenė. Daugėja ne tik besirenkančių šildyti namus ekologiškesnėmis priemonėmis, teikiančių prioritetą geoterminiam ar dujiniam šildymui, bet ir nežiūrinčių abejingai į teršėjus. Būtent dėl visuomenės aktyvumo pastaroji „Kaminuko“ akcija buvo intensyvesnė nei buvusios.
