Per metus – apie 184 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų
Seni dažai, lakai, brokuota ar pasenusi produkcija, cheminėmis medžiagomis užteršti gruntai, nuotekos – visa tai yra pavojingosios atliekos, kurių tvarkymas Lietuvoje vis dar yra opi problema. Šioje srityje dirbantys verslininkai neslėpė, jog iki šiol trūko aiškios tvarkos, kaip identifikuoti pavojingąsias atliekas. Tačiau netrukus situacija turėtų keistis – proveržis žadamas kartu su projektu „HAZ–IDENT“, kurį iniciavo Aplinkos ministerija.
Lietuvoje susidaro vidutiniškai apie 184 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų per metus, kurias reikia tvarkyti nekeliant pavojaus žmogaus sveikatai ir nedarant žalos gamtai. Netinkamai tvarkomos pavojingosios atliekos gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai.
Pasak aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės, kol kas jų tvarkymas yra opi problema. „Šios atliekos netinkamai įvardijamos, todėl neužtikrinamas efektyvus susidarančių atliekų surinkimas ir tvarkymas. Būtina šias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto, kas sudarytų sąlygas užtikrinti jų saugų sutvarkymą“, – sakė aplinkos viceministrė R.Radavičienė.
Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) vadovas Giedrius Mikulskas 15min sakė, jog Lietuvoje pavojingųjų atliekų identifikavimo ir tvarkymo problemos įsisenėjusios – tuo atžvilgiu gerokai atsiliekame nuo kitų Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietijos.
Pastarąją pašnekovas paminėjo ne be reikalo: 2018 m. PATVA užsakymu buvo atlikta studija, analizavusi pavojingųjų atliekų identifikavimo ir kontrolės sistemą Vokietijoje bei Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje atliekų identifikavimo procedūros nepakankamai detalizuotos: pirmiausia nėra aišku, kaip turi būti nustatomas atliekų pavojingumas.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pats ūkinės veiklos vykdytojas turi identifikuoti atliekas ir jas priskirti pavojingosioms ar nepavojingosioms atliekoms. „Deja, dėl kompetencijos ir informacijos trūkumo kyla grėsmė, kad atliekos gali būti priskirtos nepavojingosioms. O tai kelia grėsmę, kad tokios atliekos bus netinkamai laikomos ir tvarkomos, todėl gali būti užterštas vanduo, dirvožemis, taip pat gali būti daroma įtaka aplinkos oro teršalų susidarymui. Visa tai veikia ir žmonių sveikatą“, – kalbėjo Aplinkos viceministrė.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu ir aplinkos apsaugos institucijos, vykdančios ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą, susiduria su problemomis identifikuojant atliekas ir priskiriant jas atitinkamai pavojingosioms ar nepavojingosioms atliekoms.
„Belieka pripažinti, kad Lietuvoje sukurta pavojingųjų atliekų tvarkymo sistema neužtikrina, kad atliekos būtų tinkamai identifikuotos, surenkamos ir tvarkomos laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl neužtikrintas saugus jų sutvarkymas nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai“, – teigė R.Radavičienė.
Po „HAZ–IDENT projekto veiks vieninga sistema
Suprasdama pavojingųjų atliekų identifikavimo svarbą, Aplinkos ministerija vykdo HAZ-IDENT projektą, kurio tikslas – pagerinti aplinkos apsaugos institucijų ir ūkio subjektų atstovų gebėjimus tinkamai identifikuoti ir klasifikuoti pavojingąsias atliekas. Tai bus pasiekta sukūrus nacionalinę vieningą pavojingųjų atliekų identifikavimo metodiką, skirtą valstybės, savivaldos institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams.
„Sukurta metodika leis teisingai taikyti nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo, užtikrinti tinkamą ir efektyvų pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą, kad pavojingosios atliekos būtų saugiai ir efektyviai surenkamos ir tvarkomos. Metodika bus parengta atlikus esamos situacijos pavojingųjų atliekų identifikavimo srityje apžvalgą, išanalizavus pavojingųjų atliekų identifikavimo gerąją patirtį Lietuvoje ir užsienyje“, – sakė Aplinkos viceministrė.
Vėlesniuose projekto etapuose bus sukurtas elektroninis įrankis ir organizuojami mokymai, kurių tikslas – apmokyti aplinkos apsaugos institucijų ir įmonių, vykdančių atliekų tvarkymo veiklas, atstovus naudotis sukurta vieninga atliekų identifikavimo metodika. Taip pat siekiant paskatinti valstybinių institucijų pasikeitimą gerąja patirtimi pavojingųjų atliekų identifikavimo srityje tarp Lietuvos ir Norvegijos, bus organizuojami vizitai į Norvegijos Karalystės aplinkos apsaugos institucijas.
Aplinkos ministerija projektą įgyvendins kartu su partneriais – Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. Projektas finansuojamas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika ir klimato kaita“ lėšomis.
Planuojama, kad užbaigus projektą jo metu parengtą vieningą pavojingųjų atliekų identifikavimo metodiką taikys Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistai ir atliekas tvarkantys juridiniai asmenys, taip pat ūkio subjektai, kurių veikloje susidaro pavojingų atliekų ir kurie turi prievolę tinkamai jas identifikuoti.
Nacionalinės vieningos pavojingųjų atliekų identifikavimo metodikos parengimo paslaugų įsigijimui skelbiamas viešasis pirkimas, su kurio sąlygomis susipažinti ir dalyvauti pirkime galima Centriniame viešųjų pirkimų portale ČIA.
Ekspertų nuomone, projektas „HAZ–IDENT“ gali būti ledlaužis tobulinat pavojingųjų atliekų identifikavimo sistemą Lietuvoje. Pasak jų, tai yra puiki proga Aplinkos ministerijai parodyti lyderystę, siekiant sukurti pavojingųjų atliekų identifikavimo sistemą, kurioje subjektams būtų teikiama metodinė pagalba tinkamai identifikuojant pavojingąsias atliekas, o kontroliuojančios institucijos sudaromos realios galimybės patikrinti ar atliekos identifikuotos tinkamai bei svarbiausia, ar pavojingosios atliekos yra tvarkomos tinkamai.
Suprasti akimirksniu: Kas yra pavojingosios atliekos?
- Pavojingosios atliekos gali būti degiosios, sprogstamosios, oksiduojančiosios, dirginančios, toksiškos, ėsdinančios, infekuotos ir kt. Paprastai tariant atliekos, kurios tiesiogiai ar reaguodamos su kitomis medžiagomis gali padaryti žalą žmonėms, gamtai ar turtui yra laikomos pavojingosiomis atliekomis.
- Pavojingosioms atliekoms priskiriamos tokios atliekos kaip seni dažai, lakai, tirpikliai, medicininės atliekos, naftos produktai bei jais užterštos atliekos, laboratorinės cheminės medžiagos, brokuota ar pasenusi produkciją, cheminėmis medžiagomis užteršti gruntai, nuotekos kuriuose yra pavojingųjų medžiagų likučių ir kt.
- Netinkamai tvarkomos ar apskritai netvarkomos pavojingosios atliekos gali sukelti itin skaudžių pasekmių: pakenkti žmonių sveikatai, padaryti itin didelę žalą gamtai ir ekosistemai. Netinkamas pavojingųjų atliekų tvarkymas yra sukėlęs ne vieną gaisrą, ekologinę nelaimę, lėmęs žmonių sveikatos sutrikimus ir mirtis.
