Taip geltonai žydinčius rapsų laukus vadina gamtininkai. Pasak ornitologo Mariaus Karlono, gyvajai gamtai tokie laukai – tikra tragedija. „Gamtininkai rapsų ir kukurūzų masyvus vadina ekologinėmis dykvietėmis“, – sako ornitologas.
Paukščius daugelį metų stebintis M.Karlonas teigia, kad pievose bei krūmynuose gyvenantiems sparnuočiams neliko buveinių ir maisto šaltinių – vabzdžių.
Pasak žinomo ornitologo, taip atsitiko dėl vis didėjančio žemės ūkio veiklos intensyvumo, besaikio pesticidų naudojimo ir melioracijos. Paukščiams grėsmę kelia ir rapsų bei kukurūzų masyvai.
O rapsais užsėjamų plotų Lietuvoje kasmet vis daugėja. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. šia kultūra buvo užsėta 153 tūkst. hektarų plotas, o po metų – 180 tūkst. hektarų plotas.
Praėjusiais metais Lietuvos ūkininkai rapsais užsėjo 283 tūkst. hektarų plotą.
Kasmet nuimamas ir vis didesnis rapsų derlius. Antai 2016 m. rapsų derlius siekė 399 tūkst. tonų (2,6 tonos iš hektaro), 2017 m. – 543 tūkst. tonų (3 tonos iš hektaro), 2018 m. – 435 tūkst. tonų (2,1 tonos iš hektaro), 2019 m. – 688 tūkst. tonų (2,8 tonos iš hektaro).
Pernai rapsų jau buvo išauginta 966 tūkst. tonų. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. buvo pasiektas ir rekordinis rapsų derlingumas – po 3,4 tonos iš hektaro.
Rapsų derlius pernai buvo didesnis visoje Europoje. Jų paklausa taip pat kasmet didėja. Pavyzdžiui, praėjusių metų rugpjūtį rapsų eksportas iš Lietuvos buvo beveik 6 kartus didesnis nei atitinkamą mėnesį 2019 m.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai rugpjūtį Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo 187 tūkst. tonų rapsų, daugiausia – į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus ir Šveicariją.
Tuomet vidutinė jų kaina buvo 369 eurai už toną. Praėjusių metų spalį rapsų supirkimo kaina pasiekė 372 eurus už toną ir jų buvo eksportuojama 5 kartus daugiau nei atitinkamą mėnesį 2019 m.
Šių metų vasarį rapsai buvo superkami vidutiniškai po 431 eurą už toną.
M.Karlono teigimu, dėl intensyvios žemės ūkio veiklos Europoje per pastaruosius 40 metų išnyko 59 proc. agrarinio kraštovaizdžio paukščių.
Lietuvoje dėl to nyksta pempės, kuolingos, paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai ir daug kitų paukščių rūšių. „Pas mus atvykę ir pempę pamatę užsieniečiai šokinėja iš džiaugsmo, nes Belgijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje šių paukščių beveik nebeliko. Ten baigia išnykti ir vieversiai, pieviniai kalviukai, geltonosios startos, kurapkos. Lietuvoje šie paukščiai vis dar peri, bet jiems iškilusi rimta grėsmė“, – įsitikinęs M.Karlonas.
Beje, geltonieji rapsų laukai – grėsmė ne tik giesmininkams.
Nuo jų galvos susisuka stirnoms bei kitiems kanopiniams gyvūnams. Gamtininkai pasakoja, kad prisiėdę pavasarį atsikapstytų rapsų jie dažnai praranda savisaugos instinktą ir orientaciją – artinasi prie žmonių, išbėga ant kelio, žūsta.
Nors rapsai Lietuvoje pradėti auginti dar prieš karą, vis dėlto ilgą laiką tai nebuvo plačiai paplitusi kultūra. Labiau jie ėmė plisti tik po 1986 m. ir kurį laiką auginti pašarams. 1993 metais rapsais buvo užsėta tik 5,2 tūkst. hektarų.
Vėliau iš jų pradėta gaminti aliejų, biodegalus. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje buvo pagaminta 167 tūkst. tonos biodyzelino – metilo (etilo) esterio.
