„Miškuose pažeista apie 20 tūkst. kubinių metrų medienos – t. y. apie 40 tūkstančių medžių. Aiškesniam vaizdui susidaryti, tai būtų apie 100 hektarų plyno miško kirtimo – maždaug 100 futbolo stadionų. Iš pradžių mūsų miškininkai padėjo energetikams pasiekti nutrauktus laidus, seniūnijoms valyti kelius iki atokių kaimų. Dabar miškininkai snygio padarinius likviduos miškuose, kad pavasarį išvartyti medžiai netaptų medžių kenkėjų židiniais“, – pasakojo Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.
Apie didžiausią žalą pranešė Panevėžio, Šalčininkų, Dubravos, Kretingos, Nemenčinės, Varėnos bei Trakų regioninių padalinių miškininkai, kur medžiai išvartyti maždaug 30 tūkst. hektarų plote.
Sudėtingą situaciją miškuose lėmė tai, jog krito šlapias, sunkus sniegas, kurio nuo medžių šakų nenupūtė vėjas, tad jam susikaupus lūždavo šakos ar net visi medžiai. Ypač pavojinga buvo vaikščioti daugelio pamėgtais pušynais – pušies šakos trapios, skėtinės lajos sunkiau atlaiko sniegą. Būtent šių medžių, anot miškininkų, ir lūžo daugiausia. Lūžo ir beržai, eglės bei kiti silpnesni, palinkę medžiai. Kentėjo jaunesnio amžiaus berželiai, kuriuos sniego svoris lenkė prie žemės – jie greičiausiai gali ir nebeatsitiesti.
Po gausaus snygio pirmiausia miškininkai suskubo pagelbėti energetikams: vieni padėjo brautis iki pažeistų elektros linijų, kiti seniūnijoms valyti kelius iki atokių, gausaus sniego ir sniegolaužų izoliuotų kaimų. Naudojant galingą techniką, imtasi valyti ir medžiais užverstus kelius miškuose. Medžiai pjaustomi į sortimentus – rąstus ar malkas, surenkami. Prie gyvenamųjų namų esantiems, palinkusiems ir pavojingiems medžiams tvarkyti samdomos papildomos pajėgos – medžiai tvarkomi pjaustant iš specialių bokštelių.
Kaip prisimena Valstybinių miškų urėdijos Medienos ruošos skyriaus vadovas Vigantas Kraujalis, panašią žiemą turėjome gal tik 2009-aisiais, tad siaučiantis snygis sukėlė nerimo bei nepatogumų ir miškininkams, ir gyventojams.
Sudėtingas ir sniegolaužų tvarkymas, anot V.Kraujalio, tai – išties sunkus, pavojingas ir laikui imlus darbas. „Vėjovartas sutvarkyti gerokai paprasčiau, o tvarkant sniegovartas, esant daug sniego, reikia privažiuoti prie kiekvieno medžio, jį nupjauti, sutvarkyti kertamas šakas, vėliau sutvarkyti ir kelią. Mūsų technika gali važiuoti snieguotu mišku, tačiau ne visur įmanoma privažiuoti, kai kur gali dirbti tik priėjęs žmogus“, – sako specialistas.
Svarbiausia sniegolaužas bei sniegovartas sutvarkyti kuo greičiau, kad išverstuose, nulaužytuose medžiuose neatsirastų kenkėjų židinių. Nusilpusius medžius puola kamienų kenkėjai – žievėgraužiai, išsiritusi nauja karta užpuola ir sveikus medžius.
Miškininkai prisimena ir pernai kovą praūžusią audrą „Laurą“, kuri pridarė kur kas didesnės žalos. Tąkart suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m3 išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas. Labiausiai nukentėjo medžiai su paviršine šaknų sistema – t. y. eglės, taip pat medžiai su tankia ir masyvia laja. Daugiausia medžių išversta drėgnesnėse vietose, šalia proskynų, elektros linijų.
