„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 01 30

Pagramančio regioninis parkas – vingiuotų upių ir didingų piliakalnių kraštas

Vargu ar atrastumėte kitą upę, darančią tiek vingių vingelių, kampų, apylankų ir kilpų, kaip Akmena. Atrodo, kad kažkas šiai mažylei vis trukdo pasiekti tikslą ir ji turi kažkaip išvengti gausybės kliūčių savo kelyje. Ten, kur Akmenos vargai baigiasi ir ji įsijungia į daug stipresnės ir didesnės Jūros (dar ne Baltijos jūros, o upės) vandenis, įsikūręs Pagramančio regioninio parko lankytojų centras. Čia sužinosite, ką pamatyti tarp upių vingių, piliakalnių viršūnių ir kaip trumpam grįžti į Lietuvos laisvės kovotojų laikus.
Akmenos ir Jūros upių santaka
Akmenos ir Jūros upių santaka / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Pagramančio regioninio parko vyriausiasis ekologas Tomas Kalašinskas pasakoja, jog visiškai naujai įrengtoje ekspozicijoje šiuo metu atliekami paskutiniai darbai ir jau vasario mėnesį lankytojai galės ją išbandyti.

Čia bus galima pažaisti interaktyvius žaidimus, pamėginti atpažinti parko drugius, paukščių balsus, pratempti žymeklį raitytais Jūros upės modelio vingiais nepaliečiant krantų – o tai ne taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio!
„Ekspozicija bus labai šiuolaikiška, interaktyvi – su daugybe įvairios informacijos, panoraminiais vaizdais iš mūsų parko“, – sakė T.Kalašinskas.

Jei planuojate Pagramančio parką aplankyti vasarą, įsiminkite „Lakštingalų slėnio“ pavadinimą. Tai – maždaug 3 hektarų ploto įspūdingai sutvarkyta stovyklavietė su laužavietėmis, pavėsinėmis, tilteliais. Itin patogu tai, kad iš stovyklavietės prasideda ir joje baigiasi vaizdingas Akmenos upės pažintinis takas.

Rekomenduočiau praplaukti Akmena – tuo metu jautiesi it Amazonės džiunglėse, nes medžių viršūnės virš upės susiliečia ir susipina. Pasijunti, lyg irtumeis per civilizacijos nepaliestą kraštą.

Atvykstant su didele kompanija šioje stovyklavietėje galima netgi išsinuomoti namelius nakvynei.

„Akmenos pažintinis takas prasideda perėjus per vieną kabantį tiltą ir baigiasi kitu kabančiu tiltu. Eidami juo galite gėrėtis kraštovaizdžiu, palypėti laiptais aukščiau ir vėl nusileisti. Pamatysite stačius upės šlaitus, Akmena – šaltavandenė, daug siaurėsnė upė. Jos vingiai – labai statūs, maži“, – pasakojo T.Kalašinskas.

Abi regioninio parko upės – labai vingiuotos. Todėl vyriausiasis ekologas rekomenduoja jas pažinti plaukiant baidarėmis – 10 jų turi netgi pats parkas.

Tiesa, Akmena nėra itin vandeninga, todėl jos vandenis baidarininkai irklais maišo dar gerai neatšilus – ankstyvą pavasarį iki gegužės. Vėliau vandens lygis nusėda ir šios pramogos entuziastams tenka rinktis kitą upę – Jūrą.

„Vis tik labiau rekomenduočiau praplaukti Akmena – tuo metu jautiesi it Amazonės džiunglėse, nes medžių viršūnės virš upės susiliečia ir susipina. Pasijunti, lyg irtumeis per civilizacijos nepaliestą kraštą. Taip pat žavi jos statūs šlaitai. Jūra jau daug platesnė, turi netgi salų. Tačiau ir ji – vingiuota, tad plaukti neatsibosta“, – dvi parko upes palygino vyriausiasis ekologas. Jis priminė, kad direkcija kasmet paskutinį balandžio šeštadienį organizuoja baidarių žygį.

Baidarių nuomos punktų šiame krašte – pakankamai, baidares nuomoja ir tauragiškiai, ir Šilalės gyventojai. T.Kalašinskas šypsodamasis perspėja, kad plaukdami Jūra turite tiksliai suderinti išlipimo vietą su baidarių nuomotojais, nes ją praplaukę turėsite irtis dar bent 10 kilometrų – prie šios upės nėra taip lengva privažiuoti.

Pagramančio regioniniame parke yra ne tik tradiciniai baidarių, bet ir dviračių žygiai. Šie vyksta rugpjūčio pradžioje.
Dviračiams ir parko objektų lankymui automobiliu įrengta speciali trasa.

„Turime tokią žiedinę trasą, kuria važiuojant didžiąją dalį mūsų parko objektų galima pamatyti. Šioje trasoje yra ir miško keliukų, žvyrkelių. Šią trasą galima pervažiuoti tiek dviračiu, tiek automobiliu“, – sako T.Kalašinskas.

Ši trasa yra 35 kilometrų ilgio. Netoli šios trasos sekdami nuorodomis galite aptikti ir atkurtą partizanų žeminę.

„Ji čia aptikta tikra, o 2014-aisiais metais atkūrėme žeminę pagal amžininkų pasakojimus, nuotraukas. Ji skirta supažindinti jaunimą su istoriniais įvykiais, leisti pajusti, ką reiškė būti ir gyventi tokioje žeminėje“, – pasakojo pašnekovas.

Į žeminę patenkama per griovį, o išėjimas – slaptas. Tenka išlįsti per specialų tunelį. T.Kalašinsko teigimu, sudėtingesni įėjimas ir išėjimas itin sudomina žeminę apžiūrinėjančius vaikus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs