Ne dirbtinai išpūsta problema
„Invaziniais vadinami tokie svetimžemiai augalai, kurie atsitiktinai yra patekę arba tikslingai įveisti ir sulaukėję ir įsitvirtinę tam tikroje teritorijoje, sudaro pastovias populiacijas, sparčiai plinta ir daro neigiamą įtaką aplinkai, ekonomikai ir žmonių sveikatai,“ – taip aiškina Gamtos tyrimų centro darbuotojas, Invazinių rūšių kontrolės tarybos narys, dr. Zigmantas Gudžinskas.
Yra žmonių, kurie mano, kad invazinių rūšių problema yra dirbtinai išpūsta, tačiau tik tol, kol patys su šia problema nesusiduria.
Invazinių augalų ir kitų rūšių problema, pasak botaniko, iš tikrųjų yra labai opi, tačiau tai visuomenė supranta ne iš karto. „Yra žmonių, kurie mano, kad invazinių rūšių problema yra dirbtinai išpūsta, tačiau tik tol, kol patys su šia problema nesusiduria.
Suprasti, kad invazinės rūšys iš tikrųjų pavojingos ir su jomis kovoti nelengva, jie pradeda tik savo kailiu patyrę invazinių rūšių daromą žalą arba pradėję su jais kovoti. Gamta su invazinėmis rūšimis dažnai negali susidoroti“, – padėtį komentavo dr. Z. Gudžinskas.
Paprašytas pateikti pavyzdžių specialistas tikina, kad jų – begalės. Ir ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų pasaulio kraštų, kai invazinės rūšys sunaikina ištisas ekosistemas arba pridaro labai daug žalos. Po tam tikro laiko jau sunku būna ką nors pakeisti. Kartais aplinka būna taip pasikeitusi, kad atkurti buvusių sąlygų, net ir išnaikinus invazines rūšis, būna neįmanoma. Dar blogiau, kai dėl invazinių rūšių poveikio visiškai išnyksta kai kurios vietinės rūšys.
Neretu kontraargumentu kovai su invazinėmis rūšimis tampa natūrali atranka – gamtoje juk turi išgyventi stipresnis, tačiau dr. Z. Gudžinskas su tuo visiškai nesutiko. „Kadangi visada dėl invazinių rūšių atsiradimo yra kalti žmonės, žmonės ir privalo kovoti su invaziniais organizmais, taisyti savo padarytas klaidas“, – neabejojo botanikas.
Aplinkos piktžolės
Invaziniai augalai, kaip ir kultūrinių augalų pasėliuose augančios piktžolės, yra nepageidaujami, tačiau išprašyti šiuos svečius iš teritorijos – ne taip ir paprasta. Galiausiai, joms ne riba ir sezono barjeras – vieni invaziniai augalai veši pavasarį, kiti vasarą, o treti – rudenį. Dekoratyviai atrodančios nedarančios didžiosios ir kanadinės rykštenes, kaip šėriuotosias šiušelės ir bitines sprigės žydi beveik iki pat šalnų, tačiau jau dabar šios rūšys paplitusios beveik visoje Lietuvoje ir užima didelius plotus.
„Invazinių rūšių neigiamas poveikis yra labai įvairus. Vieni iš jų sudaro didelius sąžalynus, nustelbia visus vietinius augalus ir ilgainiui pakeičia buveines. Bene geriausias tokių augalų pavyzdys yra Sosnovskio barštis, uosialapis klevas, raukšlėtalapis erškėtis. Kai kurie kiti invaziniai augalai ne tik stelbia vietinius augalus, bet ir keičia dirvožemio sudėtį. Sakykime, gausialapis lubinas, baltažiedė robinija ir kiti pupinių šeimos invaziniai augalai dirvožemį praturtina azoto junginiais ir per trumpą laiką visiškai pakeičia aplinką, ypač smėlynų ir pievų buveines“, – kokią žalą invaziniai augalai daro gamtai ir augalijai, aiškino botanikas.
Kai kurie kiti invaziniai augalai ne tik stelbia vietinius augalus, bet ir keičia dirvožemio sudėtį.
„Labai padaugėjus azoto, – tęsė dr. Z. Gudžinskas, – įsikuria nebūdingi augalai, kuriems patinka didelis azoto junginių kiekis dirvožemyje. Pievose, kuriose gausu lubinų, paprastai suklesti dilgėlės, builiai, kiečiai ir pievos nebelieka. Iš tikrųjų kiekvienos invazinės ir svetimžemės rūšies poveikis aplinkai vis kitoks. Galima teigti, kad nėra dviejų invazinių rūšių, kurios darytų visiškai tokią pačią žalą aplinkai, kaip kitos, net labai panašios rūšies invaziniai augalai.“
Lietuvoje augančios svetimžemės rūšys yra tiriamos. Tos, kurios daro didžiausią žalą ir kurios gali sukelti labai rimtų ekologinių problemų, įtraukiamos į teisinę galią turintį Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą – jame yra 19 augalų rūšių. Pabrėžtina, kad ekologiniu požiūriu invazinių augalų yra daugiau – apie 50.
Žmonės – dažnai neatpažįsta
Gatvėje paklausti, ar žino, kas yra invaziniai augalai, dauguma žmonių teigė šį tą apie juos girdėję. „Tai tas, kurį reikia išnaikinti“, „Iš kitų kraštų atkeliavęs ir vietinius augalus naikinantis augalas“, „Tas, kuris labai smarkiai išveši ir negalima jo plitimo sustabdyti“, kalbėjo žmonės. Buvo ir tokių, kurie tik pagūžčiojo pečiais ir prisipažino tuo nesidomintys.
Pamatę rykštenės žiedų puokštę dalis žmonių net negalėjo patikėti, kad ji – viena iš invazinių augalų sąrašo. Danutė iš Vilniaus teigė ne kartą mačiusi, kaip tokios geltonos gėlės dedamos į puokštes. „Net nepagalvočiau, vien dėl to, kad dažnai tokios dedamos į puokštes. Ne kartą teko ir turguje matyti, matyt, todėl žmonės ir nepagalvoja, kad tai galėtų būti kenksmingas augalas“, – svarstė Danutė iš Vilniaus.
„Apie invazinius augalus esu girdėjęs, bet kad šita gėlė yra tokia, niekada nepasakyčiau. Kažkaip galvoji, kad turėtų būti koks baisesnis augalas, o čia – gražiai žydi“, – stebėjosi Marius.
Kažkaip galvoji, kad turėtų būti koks baisesnis augalas, o čia – gražiai žydi.
O štai vilnietė Inga, pamačiusi rykštenę, vienintelė iš daugelio atpažino iš karto. Moteris pasakojo, kad kartą būtent šią gėlę nusipirko ir pasisodino savo sode. „Tai buvo gal prieš kelerius metus. Tiksliai nepamenu ar iš kaimynės pasiskolinau ar pirkau, bet, regis, pirkau turguje.
Pasisodinau savo sode. Džiaugiausi, kad gėlė labai greitai prigijo ir pradėjo žydėti. Bet po to pastebėjau, kad ji taip greitai dauginasi, kad, pradėjo stelbti kitas darželio gėles. Pabandžiau ją išrauti ir persodinti į kitą sklypo vietą. Pasirodo, padariau dar blogiau. Ten, kur išroviau, ji vėl išdygo, o kartu pradėjo daugintis ir kitame sklypo gale. Aš tiek vargo turėjau, kad, dar ir dabar kartais išlenda vienas kitas rykštenės daigas“, – pasakojo moteris. Paklausta, ar sutinka, kad tokius augalus reikėtų naikinti, Inga sutiko vienareikšmiškai.
Ne visada supranta problemos mastą
Invazinių rūšių kontrolės tarybos narys dr. Z. Gudžinskas teigė pastebintis, kad žmonių, suprantančių, kad reikia kovoti su invaziniais augalais, vis daugėja, tačiau visuomenė dar nevisiškai supranta problemos masto.
„Vis daugiau žmonių Lietuvoje supranta, kad kai kurie invaziniai augalai labai žalingi ir juos naikina. Deja, vis dar yra žmonių, kurie nesupranta dėl invazinių augalų plitimo kylančių problemų. Iki šiol dar gajos tradicijos sodų ir daržų atliekas pilti kur papuola, tikintis, kad jos supus ir nepadarys žalos gamtai.
Suprantančių, kad reikia kovoti su invaziniais augalais, vis daugėja, tačiau visuomenė dar nevisiškai supranta problemos masto.
Deja, dažnai su tokiomis atliekomis į aplinką patenka svetimžemių augalų sėklų arba kitų jų dalių, tie augalai įsikuria gamtoje, vėliau ima plisti ir gali tapti invaziniais. Kasmet aptinkame dešimtis naujų sulaukėjusių rūšių. Kai kurios iš jų po dešimtmečio ar kelių gali tapti invazinėmis. Toks atliekų atsikratymo būdas ypač aiškiai pastebimas aplink miestus, sodininkų bendrijas, prie gyvenviečių, kai kada išverstų sodų ir daržų atliekų aptinkame miškų pakelėse arba miškų aikštelėse“, – pagrindines bėdas vardino dr. Z. Gudžinskas.
Botanikas tikino, kad nors yra žmonių neblogai pažįstančių augalus, tačiau jų nepažįstančiųjų dalis dar tikrai nemaža. „Yra kita problema – vis dar stinga paprastos, visiems suprantamos informacijos žiniasklaidoje apie invazines rūšis ir jų daromą žalą. Nepaisant to, kad kai kurios rūšys jau beveik dešimtmetis kaip įtrauktos į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, dar kai kuriuose medelynuose ir parduotuvėse galima įsigyti jų sodinukų arba sėklų. Taigi invazinės rūšys toliau platinamos“, – nuogąstavo dr. Z. Gudžinskas.
Invazinių augalų naikinimas – ką privalu žinoti
Pagal „Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarką“ asmenys savo privačioje žemėje gali naikinti invazinius augalus, o norėdami juos naikinti ne jiems priklausančioje teritorijoje, privalo informuoti raštu tos žemės savininkus apie planuojamus naikinimo darbus.
Tačiau tokie darbai turi būti vykdomi vadovaujantis numatyta tvarka bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbų saugą ir kt. reikalavimus. Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo būdai turi būti visiškai saugūs žmonių sveikatai, efektyvūs ir nekenkiantys aplinkai, kitiems augalams ir gyvūnams. Kenksmingus žmogaus sveikatai invazinius augalus (pvz., Sosnovskio barštis) reikia naikinti pagal „Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimo metodiką“ (su ja galima susipažinti spustelėjus čia).
Taip pat gyvybingų invazinių augalų rūšių įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų platinimas yra draudžiamas. Šiuo metu rengiami LR administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai dėl neteisėto invazinių rūšių naudojimo, kuriuose bus numatyta administracinė atsakomybė už invazinių rūšių neteisėtą naudojimą ir priemonių nevykdymą. Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą galima rasti čia.
