Pernai pasaulinėje iniciatyvoje dalyvavo 45 pasaulio šalys, 161-os upės pakrantėse tvarkėsi daugiau nei 100 000 žmonių. Lietuvoje buvo suburta 50 savanorių komandų, kurios valė 20 vandens telkinių. Šiemet iniciatyvos organizatoriai tikisi užregistruoti dvigubai daugiau tvarkymosi taškų ir sutelkti tyrėjų komandą, kuri žygiuos penkių upių (Neries, Nemuno, Danės, Kulpės bei Nevėžio) pakrantėmis ir vaizdo kameromis fiksuos upių krantus.
Iš užfiksuotų nuotraukų bus sukurta bendra duomenų bazė, kuria galės laisvai naudotis upių pakrantes tiriantys mokslininkai ir ekspertai. Surinkta vaizdinė medžiaga leis identifikuoti upių krantų būklę ir stebėti, kaip bėgant metams jie keičiasi.
Trūksta žinių
„Esame įpratę didžiuotis turtinga mūsų šalies gamta, bet jau trečius metus iš eilės organizuodami upių ir jų pakrančių tvarkymo iniciatyvą galime pasakyti, kad ko gero kiekvienoje Lietuvos upėje galima rasti nuskendųsi šaldytuvą ar sofą, o po kiekvienu tiltu aptiksime bent kelių automobilių padangas. Tai rodo, kad mums vis dar trūksta atsakomybės ir žinių, kokį poveikį toks nereikalingų daiktų atsikratymas sukelia gamtai“, – sako „River Cleanup“ iniciatyvą Lietuvoje atstovaujančio Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
Jo teigimu, šia iniciatyva siekiama ne tik išvalyti upes ar jų krantus dėl estetinių priežasčių, bet ir sumažinti tokioje aplinkoje atsidūrusių atliekų keliamą pavojų gyvajai gamtai bei šviesti visuomenę. Upių užterštumą atliekomis iliustruoja ankstesnių tvarkymosi iniciatyvų rezultatai: pernai vien iš Vilnelės upės buvo ištraukta per 60 padangų. Per visą iniciatyvos laikotarpį visame pasaulyje buvo surinkta maždaug 900 000 kg atliekų.
Kaip dalyvauti?
„Norintiems dalyvauti „River Cleanup“ iniciatyvoje reikia užregistruoti tvarkymosi vietą arba fotokameromis ketinamą fiksuoti upės ruožą pasauliniame žemėlapyje, pasiimti kelis maišus šiukšlėms ir pirmąjį birželio savaitgalį pėsčiomis ar kitu aplinkai draugišku būdu keliauti prie artimiausio vandens telkinio. Jei karantino režimo apribojimai iki iniciatyvos nepasikeis, dalyvauti galės ne didesnės nei 5 asmenų grupės, o mes sieksime užtikrinti, kad jos tvarkytų pakrantes skirtingose teritorijose“, – teigia iniciatyvos koordinatorė Ieva Budraitė.
Visiems užsiregistravusiems dalyviams organizatoriai išsiųs instrukciją, kurioje bus nurodyta, ką daryti su surinktomis atliekomis, kaip spręsti stambiagabaričių atliekų išvežimo problemas ir kaip laikytis visų saugumo reikalavimų.
Švarios upės ir aktyvūs gyventojai
Dėl COVID-19 pandemijos ir karantino apribojimų dalies žmonių fizinis aktyvumas sumažėjo, todėl organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dalyvaudami upių švarinimo iniciatyvoje gyventojai ne tik prisidės prie gamtos švarinimo, bet ir aktyviai leis laiką gamtoje. Todėl ši iniciatyva sulaukė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) bei Lietuvos olimpinio fondo (LOF) palaikymo. Šių organizacijų vykdomos „LTeam START UP GOES GREEN“ programos vertinimo komisija skyrė dalinį finansavimą.
„Šiltuoju metų laiku Neries pakrantės sostinėje – tikras traukos centras. Čia galima matyti ir bėgiojančių, ir vaikščiojančių, ir dviračius minančių žmonių, paplūdimiuose vyksta tinklinio, futbolo ir kitos aktyvios veiklos, o pačioje upėje sportuoja ne tik profesionalūs irkluotojai, bet ir įvairūs sportininkai mėgėjai (baidarių, irklenčių, triatlono ir kt.). O juk laisvalaikį leisti švarioje, tvarkingoje, neužteršto oro aplinkoje – ne tik smagiau, bet ir sveikiau“, – akcentavo LOF direktorius Mantas Marcinkevčius.
