Kad Lietuva per gana trumpą laiką gali pasiekti didelę pažangą, rodo užstato sistemos pavyzdys. Per penkerius metus nuo starto Lietuvoje sistema surinko 2,76 mlrd. vienkartinių užstato pakuočių. Taigi, sėkminga VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) veiklos patirtis galėtų praversti siekiant pertvarkyti Lietuvos miestus į klimatui neutralius ir beatliekius.
Svarbu dalintis patirtimi, bendradarbiauti ir šviesti
Už sklandžią sistemos veiklą atsakinga ne pelno siekianti įstaiga USAD kartu su partneriais rūpinasi, kad taromatai ir kitos taros surinkimo vietos veiktų kiekviename Lietuvos mieste. Iš viso surinkimo tinklą sudaro beveik 3 tūkst. punktų, todėl grąžinti pakuotes paprasta ir patogu. USAD duomenimis, Lietuvos gyventojai šiandien grąžina 9 iš 10 į rinką išleistų gėrimų pakuočių, pažymėtų užstato ženklu.
Apie panašias permainas, kurios visuomenės gyvenimą paverčia tvaresniu, žalesniu ir patogesniu, kalbama ir beatliekio miesto vizijoje, įsiliejančioje į bendrą Europos Sąjungos Žaliąjį kursą.
Pokyčius įmanoma įgyvendinti tik tuomet, kai visuomenė aiškiai supranta jų naudą ir palaiko.
„Būdama ES narė Lietuva turi galimybę kartu su kitomis pažangiomis valstybėmis ieškoti efektyviausių sprendimų, dalintis patirtimi ir ateities planais. Pavyzdžiui, kurdami užstato sistemą mes rėmėmės Estijos patirtimi, o dabar jau patys galime patarti Latvijai, kuri aktyviai diegia užstato sistemą“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas. Ne veltui USAD skaičiavimo centre Vilniuje nuolat apsilanko užsienio delegacijos – aplinkosaugos, atliekų tvarkymo ir perdirbimo specialistai atvyksta ne tik iš kitų ES valstybių, bet ir iš Australijos, Kinijos, Japonijos.
Kartu su svečiais aptardamas užstato sistemos rezultatus Lietuvoje G. Varnas akcentuoja, kad aukšti tikslai gali būti pasiekti tik bendradarbiaujant su partneriais ir į procesus įsitraukiant visoms suinteresuotoms pusėms.
„Pokyčius įmanoma įgyvendinti tik tuomet, kai visuomenė aiškiai supranta jų naudą ir palaiko“, – teigia G. Varnas, manantis, kad skaidrumas ir aktyvus gyventojų švietimas yra būtinos sąlygos pertvarkant Lietuvos miestus į beatliekius.
Ministro žinutė: beatliekiais miestais gali tapti ne tik kurortai
Beatliekio miesto sąvoka ima dažniau skambėti ir iš aplinkos ministro Simono Gentvilo lūpų. Ministras yra minėjęs planus Lietuvoje skelbti beatliekio miesto konkursą, o lankydamasis regionuose akcentuoja, ką galėtų nuveikti savivaldybė, kad konkreti vietovė atitiktų beatliekio miesto standartus.
Birželį lankydamasis Tauragėje S. Gentvilas kalbėjo: „Vyriausybė numačiusi iki 2030-ųjų bent vieną miestą Lietuvoje paskatinti tapti klimatui neutraliu. Atmosferos teršalų nebeišmetančia savivaldybe pirmiausia būtų natūralu tapti kurortui, vis dėlto pamačius, kaip tvariai tvarkosi Tauragės verslas ir savivalda, panašu, kad kurortus gali aplenkti ir pramonės turinti teritorija“.
Vyriausybė numačiusi iki 2030-ųjų bent vieną miestą Lietuvoje paskatinti tapti klimatui neutraliu.
Kad atitiktų standartus, visų pirma, konkreti savivaldybė turėtų užtikrinti tvarų išteklių naudojimą žiedinės ekonomikos grandinėje – nuo pagaminimo iki suvartojimo ir atliekų perdirbimo. Ne veltui beatliekiais gali vadintis tik tie miestai, kurie išvengia atliekų deginimo ar kaupimo sąvartynuose. Pakartotinis atliekų įtraukimas į išteklių gamybos procesą yra vienas esminių žiedinės ekonomikos principų.
Nauja miestų vizija – nauji namų darbai savivaldybėms
Beatliekių miestų iniciatyvos koordinatorius Lietuvoje, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius akcentuoja savivaldybių vaidmenį, siekiant Lietuvoje turėti pirmą beatliekį miestą. Jo įsitikinimu, savivaldybės turėtų išreikšti stipresnį norą gerinti atliekų rūšiavimo infrastruktūrą ir galimybes gyventojams.
Savivaldybių iniciatyvos D. Tracevičius pirmiausia tikisi užtikrinant beatliekiui gyvenimui būtiną aprūpinimą visais reikalingais konteineriais. „Taip pat ypač vertinga būtų pagalba kuriant mažas vietos infrastruktūras, kurios leistų tvarkyti maisto ir virtuvės atliekas, taip pat ir žaliąsias atliekas“, – priduria pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad tokie menki žingsneliai performuojant didelę dabartinę sistemą leistų pasiekti pastebimų rezultatų per kelerius metus. Be to, gyventojai pajustų ekonominę naudą, nes skatinimas pakartotinai naudoti daiktus ir produktų perdirbimas kuria naujas darbo vietas. Perdirbant atliekas taip pat sukuriami naudingi ištekliai, pavyzdžiui, biodujos ar kompostas.
Užduotis gali palengvinti augantis visuomenės sąmoningumas
Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė Aušra Zigmontienė sutinka, kad užsienio pavyzdžiai ir ekspertų patarimai yra vertingi. Kartu ji atkreipia dėmesį, jog per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos savivaldybėse pasiekta akivaizdi pažanga: 2012 metais į sąvartynus keliavo 75 proc. atliekų, o dabar – 24 procentai.
„Permainos neįvyksta per naktį – visuomenę būtina nuolat šviesti, edukuoti, kad žmonės neliktų nuošalyje“, – kalba A. Zigmontienė. Pasak jos, pirmiausia, gyventojų švietimo temos turėtų būti maisto nešvaistymas, skatinimas rinktis daugkartinio naudojimo prekes, pakuočių vartojimo mažinimas, tinkamas atliekų rūšiavimas ir t. t.
Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė įsitikinusi, kad ateityje į sąvartynus teks išvežti dar mažiau atliekų, nes visuomenė tampa sąmoningesnė, mokosi rūšiuoti atliekas ir tausoti aplinką.
Gyventojai yra motyvuoti rūpintis tvaresne ateitimi.
Pašnekovė mano, kad Lietuvoje gyvuojanti gėrimų pakuočių užstato sistema yra vienas iš pavyzdžių, kad gyventojai yra motyvuoti rūpintis tvaresne ateitimi. A. Zigmontienei pritaria ir D. Tracevičius, pastebintis, kad užstato sistema veikia kaip papildoma paskata rūšiuoti. „Žmonės dabar rūšiuoja ne tik stiklo tarą, kaip būdavo anksčiau, bet ir plastiko butelius, metalines skardines. Kai Lietuvoje užstato sistemos nebuvo, šių pakuočių surinkimo rodikliai buvo ženkliai mažesni“, – sako „Žiedinės ekonomikos“ vadovas.
USAD duomenimis, pernai Lietuvoje grąžinta beveik 612,7 mln. į rinką išleistų vienkartinių užstato pakuočių – beveik 11,4 tūkst. tonų PET plastiko, daugiau kaip 9,2 tūkst. tonų stiklo ir per 4 tūkst. tonų aliuminio virto aukštos kokybės žaliavomis naujiems gaminiams.
Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“:
Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Planuojama, kad dėl sistemos dalyvių bei šalies gyventojų sąmoningumo, šiemet gali būti surinkta ir perdirbti perduota apie 615 mln. vienkartinių pakuočių.
