90 proc. pasaulyje pagamintų žaislų – plastikiniai
„Galime suprasti, kodėl plastikiniai žaislai yra tokie populiarūs. Dažniausiai jie yra tvirti, lengvai plaunami. Paradoksalu, bet tokių žaislų patvarumą tik patvirtina Ramiajame vandenyne plaukiojančios plastiko atliekų salos. Na, o pagrindinė problema yra ta, kad didžioji dauguma šių žaislų – dėl jiems naudojamų medžiagų savybių ar konstrukcijos – negali būti perdirbama. Tuo tarpu žaislų gamybos apimtys nieko gera nežada. Įvairių šaltinių duomenimis, 2019 metais pasaulinė žaislų rinkos vertė viršijo 90 milijardų JAV dolerių ir 90 proc. šių žaislų buvo plastikiniai“, – sako PTO atstovė E.Razbadauskaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad daugybės organizacijų, institucijų ir tyrimų duomenis sisteminančios kompanijos „The World Counts“ skaičiavimu, žaislų gamyba yra daugiausia plastiko vartojanti pramoninė veikla visame pasaulyje.
„Kadangi plastikinių žaislų atliekos nėra nei antrinė žaliava, nei perdirbti tinkamos pakuotės, jų neturėtume mesti į plastiko pakuotėms skirtus konteinerius. Tokius žaislus reikia palikti buitinių atliekų konteineriuose arba pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Tai padės jiems atsidurti tarp atliekų, iš kurių saugiu būdu išgaunama energija. Į pakuotėms skirtus konteinerius tiktų mesti tik tokių žaislų pakuotes ar dovanų maišelius bei dėžutes, kurie naudojami žaislus dovanojant. Jeigu yra galimybė, būtų gerai atskirti skirtingas pakuočių medžiagas – tai gerokai palengvintų rūšiuotojų darbą“, – aiškina PTO atstovė.
Kokių vaikiškų žaislų turėtume ieškoti?
Edukacinių žaislų prenumeratos pagrindu šių metų kovo mėnesį įkurto „Žaislų klubo“ steigėja Aistė Pamparienė pastebi, kad daugelis šeimų skundžiasi namuose besikaupiančiais vaikų žaislais, kurie vaikams labai greitai nusibodo ar tiesiog neduoda jokios naudos.
„Dažniausiai tėvai būna linkę pirkti gana panašių funkcijų žaislus, nes žino, kad, pavyzdžiui, jeigu vaikas žaidė su riedančiu automobiliu, tai žais ir su kitu ratuotu daiktu. Taip vertinti yra visiškai natūralu, nes tėvai nenori rizikuoti, kad išmes pinigus į balą. Vis dėlto perkant vien tai, kas tikrai patiks vaikui, apribojamos galimybes ugdyti kitus vaiko įgūdžius“, – kaip vieną iš tėvų klaidų įvardija A.Pamparienė.
Ji taip pat pastebi, kad tėveliai ne visuomet atkreipia dėmesį į žaislo tvarumą: ar jis pažymėtas CE ženklu, ar pagamintas iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, medžio, ar perdirbto plastiko ir ar jis galės tarnauti ilgai ir keliauti į kitas rankas. „Šiandien tvarumo tema itin aktuali, todėl žaislų pasirinkimas taip pat turėtų būti tvarus ir atsakingas sprendimas“, – įsitikinusi A.Pamparienė.
Prieš renkantis naujus žaislus ji rekomenduotų tėvams įvertinti, kokius įgūdžius vaikas šiuo metu bando įvaldyti. „Anot garsios pedagogės Marijos Montessori, vaikai išgyvena jautriuosius laikotarpius, arba raidos periodus, kuomet vystosi tam tikras tam periodui būdingas vaiko gebėjimas. Tėvams būtų svarbu atpažinti, koks yra šiuo metu vaiko jautrusis laikotarpis bei išsirinkti tinkamą edukacinį žaislą“, – aiškina „Žaislų klubo“ steigėja.
Nuo kokybės iki galimybės perduoti kitam
A.Pamparienė taip pat rekomenduotų tėvams atkreipti dėmesį į žaislų kokybę, rinktis patikrintus gamintojus, visuomet apžiūrėti, ar žaislai pažymėti CE ženklu. Šis ženklas parodo, kad šis produktas atitinka Europos Sąjungos saugumo, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Be to, tėvams derėtų nuolatos stebėti, ar žaislas nebuvo pažeistas – ar neatsirado sveikatai grėsmingų medžio atplaišų, pavojingai aštrių kampų, o jeigu tai elektroninis žaislas, ar baterijos nėra išsipūtusios ir pan.
„Galiausiai, prieš įsigyjant naują žaislą, reikėtų atsakingai įvertinti, kas laukia žaislo, kai jis vaikui nebebus aktualus. Ar jis dar bus tinkamas kitam vaikui? Puiku, jei galėsite jį padovanoti artimame rate augančiam mažyliui, parduoti antrinėje rinkoje arba paaukoti vaikų dienos centrui“, – sako A.Pamparienė.
Ką reikėtų žinoti apie plastikinius žaislus
- „The World Counts“ duomenimis, iš žaislų pramonės veiklos 1 mln. JAV dolerių pajamų gauti reikia net 40 tonų plastiko.
- Įvairių šaltinių duomenimis, net 80 proc. visų žaislų patenka į sąvartynus, deginimo krosnis ar vandenyną.
- 2050 m. vandenynuose gali būti tiek plastiko, kiek ir žuvų – plastikiniai žaislai ženkliai prisideda prie šios problemos.
- Dauguma plastiko rūšių nėra biologiškai skaidžios – tai yra daugybės ekosistemų taršos priežastis visoje planetoje.
- Minkštuose plastikiniuose žaisluose gali būti daugiau nei 40 procentų ftalatų. Į žmogaus organizmą patenkantys ftalatai siejami su daugybe reprodukcinės sveikatos padarinių, įskaitant sumažėjusį vaisingumą, persileidimą, apsigimimus, tai gali paskatinti kepenų ir inkstų vėžį.
- Plastikiniai žaislai nėra perdirbami. Jeigu jie nebetinkami naudoti, juos reikėtų mesti į bendrųjų atliekų konteinerius arba pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikšteles.
- Jei plastikinis žaislas veikia su baterijomis, tai jau yra elektroninis žaislas. Jo atliekas reikia mesti į elektronikos atliekų konteinerį, prieš tai išėmus baterijas – pastarosioms yra skirtas specialus konteineris, pritaikytas baterijų atliekoms.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
