Plastiko problemai spręsti – vos 4 buitinės mašinos
Plastiko dirbtuvės „Precious Plastic Lithuania“ įsikūrė visai nesenai – maždaug prieš pusę metų. Viena iš dirbtuvių narių, Žiedūnė Morkūnaitė, kalbėdama renginyje „Wait. What?“ priminė, jog plastikas rinką užkariavo tik praėjusio amžiaus viduryje – tačiau per palyginti trumpą laiką spėjome juo apšiukšlinti visą planetą. Plastikas verslininkams patiko dėl patvarumo, pigumo, atsparumo. Greitai ši medžiaga pakeitė medį ir metalą.
„Viskas lyg ir būtų gerai, tačiau netrukus plastikas buvo pradėtas naudoti vienkartinių daiktų gamybai. Ir nuo tos akimirkos mes jame maudomės“, – konstatavo Ž.Morkūnaitė.
Pirmas aparatas dirbtuvėse yra plastiko smulkintuvas. Jį jau turime, viskas veikia, pirštų geriau nekišti!
Suskaičiuota, jog pusė plastikinių daiktų yra išmetama jau po pirmojo naudojimo. O tuomet visos išvardytos jo savybės žmonijai pamažu tampa galvos skausmu.
Plastikas niekada iki galo nesuyra – jis skyla į vis mažesnes daleles ir šiuo metu moksliniai tyrimai rodo, kad kai kuriose šalyse plastiko yra netgi geriamajame vandenyje. Šiuo metu Europoje tik 30 proc. plastiko yra perdirbama – likusi dalis nusėda sąvartynuose, blogesniu atveju – vandenynuose.
„Dėl šios priežasties 2013-aisiais metais mūsų herojus Dave‘as Hakkensas nusprendė grąžinti sprendimo jėgą į kiekvieno iš mūsų rankas ir sukūrė paprastas 4 mašinas plastikui perdirbti. Įvairios plastikinės šiukšlės yra sukarpomos, išlydomos ir iš jų sukuriami nauji daiktai. Visi įrengimai, reikalingi plastikui perdirbti, tilptų ant šios scenos“, – sakė Ž.Morkūnaitė.
Lietuvių priduodamą plastiką išvalyti brangiau, nei nusipirkti naują
„Buvo sumanyta, kad šie įrengimai būtų prieinami kiekvienam ir kiekvienas, turintis minimalių inžinerinių žinių, galėtų pats juos pasigaminti. Taip pat visi plastiko dirbtuvių įrengimo brėžiniai ir patarimai yra atviri, laisvai prieinami internete. Net ir kuriant tas plastiko perdirbimo mašinas panaudojamas senas metalo laužas, kiti jau išmesti dalykai“, – sakė „Precious Plastic Lithuania“ entuziastas ir mašinų konstruotojas Simonas Pilkauskas.
Gauname informacijos, kad mūsų rūšiavimo kultūra vis dar yra žema – įmonės gauna tokį purviną plastiką, kad jį išplauti kainuoja brangiau, nei nusipirkti tokį pat švarų iš užsienio.
Šiuo metu Europos žemėlapis jau primargintas plastikinio maišelio vėliavėlėmis – tai reiškia, kad kiekvienoje pažymėtoje šalyje, mieste veikia arba yra kuriamos buitinės plastiko perdirbimo dirbtuvės.
Ž.Morkūnaitė prisimena, kad jų istorija prasidėjo tuomet, kai aplinkosauga susidomėję būsimi komandos nariai „pakėlė rankas“ šiame žemėlapyje. Tai reiškė, kad jie pasiruošę dirbti dėl šios idėjos.
„Apie plastiko perdirbimą mes apskritai pradėjome Lietuvoje kalbėti tik apie 2002-uosius metus – tada atsirado pirmieji plastiko rūšiavimo konteineriai kiemuose. Šiuo metu su visa komanda darome tyrimą, kalbamės su plastiko perdirbimo bendrovėmis. Gauname informacijos, kad mūsų rūšiavimo kultūra vis dar yra žema – įmonės gauna tokį purviną plastiką, kad jį išplauti kainuoja brangiau, nei nusipirkti švarų iš užsienio. Tuomet mes ne tik neperdirbame savo atliekų, tačiau dar jas turime pirkti“, – atskleidė Ž.Morkūnaitė.
Iš buteliukų – telefono dėklai arba kubai-kėdės
Susibūrusi lietuvių komanda kuria bet kuriam visuomenės nariui atviras plastiko perdirbimo dirbtuves. Čia kiekvienas žmogus galėtų savo turimas atliekas susismulkinti, o pasigaminęs formą nusilieti bet kokį reikiamą daiktą – pavyzdžiui, mobiliojo telefono dėklą.
Mūsų tikslas – pradėti plastiko dirbtuvių veiklą. Jos veiktų taip: žmogus atneša panaudotą plastiką ir mes prie jo akių galime pagaminti jam kažkokį daiktą, arba atiduoti iš mūsų jau turimų, pagamintų.
„Dirbtuves dar tik kuriame, ieškome visokiausių draugų ir partnerių, taip pat ir vietos nuolatinėms dirbtuvėms įkurti. Pirmas aparatas dirbtuvėse yra plastiko smulkintuvas. Jį jau turime, viskas veikia, pirštų geriau nekišti!“ – juokėsi S.Pilkauskas.
Jis prisipažįsta, kad visą gyvenimą mėgo ką nors konstruoti – gyvenant bute tai sukeldavo nepatogumų tiek buto draugams, tiek kaimynams.
Dirbtuvėse netrukus turėtų atsirasti plastiko suspaudiklis, kuris iš skirtingų spalvų plastiko gali pagaminti vienspalvį arba įvairiaspalvį vamzdelį. Vėliau iš jo galima gaminti kitus daiktus taip pat tokius vamzdelius naudoti 3D spausdinimo aparatuose.
Trečiasis – plastiko injekcijos aparatas plastiką išlydo ir išlieja žaliavą į formas – jis skirtas gaminti smulkiems daiktams, tokiems kaip raktų pakabukas ar telefono dėkliukas. Galiausiai plastiko orkaitė su presu skirta didesniems, grubesniems daiktams gaminti. Joje galima „išsikepti“ dubenis, kubus, skirtus prisėsti, šiukšlių dėžes.
„Mūsų tikslas – turėti visas šias 4 mašinas ir pradėti plastiko dirbtuvių veiklą. Jos veiktų taip: žmogus atneša panaudotą plastiką ir mes prie jo akių galime pagaminti jam kažkokį daiktą, arba atiduoti iš mūsų jau turimų, pagamintų“, – paaiškino S.Pilkauskas.
Komandos tikslas nėra gaminti naujus plastikinius gaminius, juos pardavinėti. Pagrindinė šio judėjimo entuziastų misija – įrodyti, kad plastikas yra vertingas, kad kartą panaudotas netampa šiukšle.
„Būtinai atsižvelgsime į naujų daiktų poreikį, kad nepagamintume dar vieno „vienkartinio“ plastikinio daikto“, – jį papildė Ž.Morkūnaitė.
Siekia įrodyti, kad plastikas pernelyg vertingas panaudoti vieną kartą
Pranešėjai perspėjo, kad perdirbtas plastikas nenaudojamas daiktams, kurie turi kontaktą su maistu. Šios idėjos entuziastai viliasi, kad tokios dirbtuvės atsiras kiekviename Lietuvos mieste, kiekvienoje aktyvesnėje bendruomenėje.
„Tiesą sakant, šios mašinos yra didesnių, industrinių mašinų mažesnės kopijos. Tačiau jei labai norite perdirbti plastiką – net ir jų nereikia. Užtenka lygintuvo ir jau iš tų plonų maišelių galite lydyti didesnius maišus, plastikinius uždangalus ir panašiai“, – šypsodamasis tikino S.Pilkauskas.
Jis priminė, kad komandos tikslas nėra gaminti naujus plastikinius gaminius, juos pardavinėti ar panašiai. Pagrindinė šio judėjimo entuziastų misija – įrodyti, kad plastikas yra vertingas, kad kartą panaudotas netampa šiukšle. Kitaip tariant, nors gaminti jį yra pigu, vienąkart panaudoti ir išmesti – pernelyg brangu žvelgiant iš atliekų tvarkymo ir aplinkosaugos perspektyvos.
„Iš pradžių dirbsime ne su visomis, o su tam tikromis plastiko rūšimis. Kiekviena šiukšlė yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Kviečiu jungtis prie mūsų bendruomenės, nes tai yra nuostabūs žmonės, kurių idėjos jau peržengia plastiko ribas“, – baigdama pranešimą sakė Ž.Morkūnaitė.
Artimiausios plastiko perdirbimo dirbtuvės aktyviai veikia Estijoje. Keliaudami po šią šalį galite pamėginti surasti tikslias jų koordinates ir šiuos entuziastus aplankyti.
„Precious plastic Lithuania“ komanda siekia įrodyti, kad plastiko perdirbimo problemos sprendimas – mūsų visų rankose. Todėl visus susidomėjusius jie kviečia prisijungti prie iniciatyvos.
