Ruoniams ir antims nebeužtenka jėgų – klimato kaita atima paskutinius ledo likučius
Šia naujiena pasidalinęs Aplinkos viceministras Martynas Norbutas spaudos konferencijoje sakė, kad Lietuvoje, nors gyvūnų gerovę gintantys teisės aktai per pastaruosius dešimtmečius gerokai pasistūmėjo į priekį, sąlygos rūpintis šiais gyvūnais liko tokios pačios, kokios buvo sovietiniais metais.
„Turime turėti sąlygas užtikrinti gyvūnų gerovę ne tik fiziškai, bet ir teisiškai. Tam, žinoma, reikia investicijų. Mūsų siekis yra pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę, o viena iš aktualiausių problemų – Baltijos jūros ruonių apsauga. Pastebėjome, kad kaimyninės šalys jau ėmėsi veiksmų ruonių apsaugai“, – sakė M.Norbutas.
Urbanizuotos Baltijos jūros pakrantės vis mažina plotą, kuriame ruoniai ir paukščiai gali tiesiog ramiai ilsėtis, vesti jauniklius.
Neigiamą įtaką ruonių gyvenimui daro ir klimato kaita – nes mažyliai gimsta ir pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais gyvena ant ledo. Jo Baltijos jūroje susiformuoja vis mažiau ir ruoniukai nespėja sustiprėti“, – kalbėjo viceministras.
Kita problema – paukščiai. Jei ruonių populiacija atsigauna, tai paukščiai sparčiai nyksta, dėl taršos, kurią sukuria visos Baltijos jūros šalys, mažėjančių perimviečių ir paukščių žiemojimo vietų. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras turėtų padėti spręsti šias problemas ir galiausiai būtų sukurtos tinkamos sąlygos laukiniams gyvūnams bei paukščiams išgelbėti (ypač ekologinės nelaimės metu).
Muziejaus direktorė Olga Žalienė sake, kad šiuo metu kasmet Baltijos jūros pakrantėje randama apie 20 ruonių jauniklių.
„Iki šiol Lietuvoje nėra tokio specializuoto centro, kur šie gyvūnai būtų išslaugomi, paleidžiami į laisvę. Mūsų kaimynai – lenkai, vokiečiai, olandai – tokius centrus jau turi. Šiuose centruose atliekama ir įvairių incidentų analizė, stebėsena, nes šiandien ne visuomet yra aišku, kodėl atsitinka tokie baisūs dalykai“, – kalbėjo O.Žalienė. Šią vasarą du ruoniai į krantą išmesti žiauriai sužaloti žmogaus: vienam nupjauta galva, kitam - padaryta žaizda pilve. Du specialiai nuskandinti ruoniai vasarą aptikti ir Lenkijoje.
Centras atvers duris visuomenei ir savanoriams
O.Žalienės teigimu, žmogus, besikišdamas į gamtą, dalyvaudamas ūkinėje veikloje, ardo natūralią aplinką. Didžiausią neigiamą poveikį Baltijos jūros žinduoliams ir paukščiams turi žvejyba – nes išgaudomas ruonių ir paukščių maistas, jie neturi kuo maitintis; jūrinių žinduolių ir paukščių ir ruonių priegauda – kitaip tariant, atsiktinis paukščių ir ruonių įsipainiojimas į tinklus; laivyba – nes gyvūnai susižaloja į laivų sraigtus; fizinė ir cheminė jūros tarša – gyvūnai arba praryja plastiko gabalėlius, arba kenčia dėl įvairių cheminių medžiagų poveikio. Šios medžiagos taip pat turi neigiamos įtakos patelių vaisingumui.
Urbanizuotos Baltijos jūros pakrantės vis mažina plotą, kuriame ruoniai ir paukščiai gali tiesiog ramiai ilsėtis, vesti jauniklius. Savo darbą padaro ir klimato kaita – kaip jau minėta, mažėjant ledo plotui, ką tik gimę ruonių jaunikliai patenka į jūrą, o dar nėra pakankamai sustiprėję, kad joje galėtų plaukioti ir išgyventi.
Viceministras Martynas Norbutas pridūrė, jog šis centras nebus uždaras – visi norintys gales susipažinti su centro veikla, suvokti, kodėl tai yra daroma.
O.Žalienė sako, kad gyvūnų apsaugos organizacijų duomenimis, ruonių skaičius Baltijos jūroje stabilizavosi, tačiau incidentų prieš ruonius daugėja.
„Turime būti pasiruošę ir naftos išsiliejimo atvejams bei parengę savo specialistus, nes kasdien sėdime ant tokios „parako statinės“, – sakė O.Žalienė.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras leis išgelbėti ir atstatyti nuo žmogaus veiklos nukentėjusių ruonių ir paukščių būklę. Viceministras Martynas Norbutas pridūrė, jog šis centras nebus uždaras – visi norintys gales susipažinti su centro veikla, suvokti, kodėl tai yra daroma.
Laukinių gyvūnų reabilitacijos centras taip pat ketina priimti būrį savanorių, norinčių padėti gyvūnams. Jau šiuo metu Lietuvos jūrų muziejuje dirba apie 40 savanorių.
80 ruonių „išauginusios“ vonios tarnauja jau tris dešimtmečius
Visi minėti 80 ruoniukų išaugo dvejose voniose ir viename didesniame šulinyje.
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas viliasi, kad Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras vykdys ir mokslinę veiklą, nes studentų, kurie šiuo metu specializuotųsi jūros žinduolių srityje, praktiškai nėra. Jis tikisi į mokslinį darbą įtraukti ir Vilniaus, Kauno universitetus.
„Šia veikla užsiimame jau nuo 1987 metų, per šį laikotarpį 80 ruonių yra išslaugyti, 75 – paleisti į laisvę. Kiti pateko į zoologijos sodus. Kokius ruonius „gauname“? Daugiausia tai – mažiausi ruoniukai, kurių motinos nemaitina. Būna ir kitų plėšrūnų sužaloti, ir užsikrėtę virusinėmis infekcijomis, ir pakliuvę į tinklus, susižaloję žandikaulius ruoniai, papuolę į naftos dėmes, išsiteplioję“, – sako A.Grušas.
Per muziejaus veiklos istoriją specialistai prisimena 3 naftos išsiliejimo atvejus. Tuomet muziejų užplūsta ledinės antys, nuodėgulės ir žilosios antys. A.Grušo teigimu, jų būna tūkstančiai. Tokiais atvejais jos visos būna juodos nuo galvos iki sparnų galiukų. Mokslinikams reikia antis išsmaudyti, išvalyti jų riebalines liaukas.
Visi minėti 80 ruoniukų išaugo dvejose voniose ir viename didesniame šulinyje. Voniose kartais glausdavosi po 4-5 ruonių mažylius. Tuo metu šulinyje-baseine laikomi kiek sustiprėję ruoniukai. A.Grušas pasakoja, jog jų reabilitacija susideda iš 3 etapų.
Visi išslaugyti ruoniukai yra pažymėti, prie jų plaukmenų prisegti siųstuvai ir jų duomenys rodo, kad vos 2-3 iš visų paleistų ruonių iki šiol yra žuvę.
„Nuo kovo mėnesio prasideda ruoniukų atradimas, jų apžiūrėjimas ir darbas tęsiasi iki pat spalio mėnesio. Visi ruoniukai būna nusilpę, jiems reikalinga medicininė apžiūra. Turime gaminti mišinukus ir kas 3-4 valandas ruoniukus maitinti, kad jie per trumpą laiką priaugtų kuo daugiau svorio. Ruoniukai, patekę pas mus sveria vos 13-14 kilogramų, o tiek jie turėtų sverti vos gimę. Kai jūra išmeta juos į krantą, gyventi jiems būna belikę gal 1 diena. Jie yra leisgyviai ir juos atgaivinti, primaitinti yra didelis darbas. Ir jis trunka apie 3 savaites“, – savo darbo užkulisius atskleidė A.Grušas.
Invazinės žuvys ruoniams – didžiausias delikatesas
Kai ruoniukai priauga apie 3-4 kg, jie pradedami pratinti prie vandens. Ištraukti iš jūros leisgyviai, mažyliai bijo vandens. Specialistų darbas yra padėti gyvūnams šią baimę nugalėti. Šiek tiek pripratinus plaukioti vandenyje, specialistai pradeda juos maitinti nebe skystu maistu, o žuvimi. Šis etapas vėlgi tęsiasi apie 3-4 savaites.
Trečias etapas yra adaptacija. Ūgtelėję ruoniai turėtų būti perkeliami į didįjį baseiną, maitinami gyva žuvimi, ypač mėgsta grundalus – jiems tai delikatesas. Kol kas ruoniai patalpinami gilesniame šulinyje. Šio reabilitacijos etapo metu jie sveria apie 20 kilogramų.
Galiausiai mažyliai užauginami iki 40-ies kilogramų svorio, maitinami tokiu būdu, kad apskritai nematytų žmogaus. Rugsėjo – spalio mėnesiais jie paleidžiami į laisvę. A.Grušo teigimu, pamatę jūrą jie smagiai neria į bangas ir niekada negrįžta. Kita vertus, visi išslaugyti ruoniukai yra pažymėti, prie jų plaukmenų prisegti siųstuvai ir jų duomenys rodo, kad vos 2-3 iš 75 išslaugytųjų iki šiol yra žuvę.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras bus statomas remiantis Vokietijoje ir Olandijoje esančių analogiškų centrų pavyzdžiu. Vokietijos reabilitacijos centre kiekvienam ruoniui įrengtos atskiros patalpos –sausa vieta ir nedidelis baseinėlis.
Reabilitacijos centras bus užbaigtas statyti 2021- aisiais metais. Jis kainuos apie 3 milijonus eurų, iš kurių Aplinkos ministerija skiria kiek daugiau ne 1 mln.
Antram etapui, kai gyvūnas kiek sustiprėja – aptverti maži baseinai, o galiausiai visi ruoniai paleidžiami į gilų ir didelį baseiną vingiuotais pakraščiais. Čia jie gali nardyti, ieškoti žuvies.
Reabilitacijos centre – nuo priimamojo iki operacinės
Šiuo metu Lietuvos jūrų muziejaus teritorijoje jau pradedami rangos darbai, parengtas konkretus patalpų planas. A.Grušas pasakoja, jog pirmiausia nuo įėjimo bus priimamasis, kuriame ruoniukas bus apžiūrėtas, nuplautas, išdžiovintas. Priimamasis pritaikytas ir paukščiams – per katastrofas (ekologines) nuo ančių nuplautas mazutuotas vanduo bėgtų į specialius įrenginius, būtų surenkamas.
Šalia – operacinė patalpa, kur ruoniai būtų operuojami. O šios nemalonios procedūros prireikia gana dažnai: gyvūnų kūnuose randama įsmigusių kabliukų, žarnynuose – šiukšlių, žaizdų galvoje.
Po suteiktos pirmosios pagalbos ruoniukai keliaus į 6 reanimacinio tipo patalpas. Šiuo metu Lietuvos jūrų muziejaus patalpose daugiausia vienu metu yra buvę 15 ruoniukų. Pastačius šį reabilitacijos centrą jame erdviai galės gyventi 18 mažylių.
Visos anksčiau išvardytos patalpos bus karantino zona. Tačiau šalia jų drieksis įstiklintas koridorius – iš jo centro lankytojai galės matyti gyvūnus, stebėti, kaip jie gydomi ir maitinami. Sustiprėję ruoniukai keliaus į keturis mažesnius lauko baseinus. Užaugę iki 20 kilogramų jie bus perkelti į 300 kubinių metrų talpos baseiną banguotais kraštais.
„Baseinas gali būti perskiriamas, nes ruoniukai būna ir cholerikai, ir flegmatikai, todėl šeriant kai kurie lieka nepriėdę, kai kurie – persiėdę“, – savo slaugomus mažylius apibūdina A.Grušas.
Dar 6 baseinai reabilitacijos centre bus skirti jūriniams paukščiams.
Antrame aukšte įsikurs prozektoriumas. A. Grušo teigimu, muziejus kol kas neturi jokių pajėgumų tirti, kodėl ruoniai žūsta, o praėjusiais metais Baltijos jūra grąžino net 56 jų kūnus. Prozektoriume būtent tai ir bus tiriama.
Reabilitacijos centras bus užbaigtas statyti 2021- aisiais metais. Jis kainuos apie 3 milijonus eurų, iš kurių Aplinkos ministerija skiria kiek daugiau ne 1 mln.
Šią idėją ilgą laiką stabdė teisiniai ginčai su Žuvininkystės tarnyba, nes kanalas, kurio vietoje bus įrengtas didysis ruonių baseinas, anksčiau buvo eksperimentinė šios tarnybos laboratorija. Ši vieta šiuo metu yra stipriai apleista, kanalo kraštai – užžėlę.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybos leis atgaivinti šią teritoriją.
