Šlapia vasara
2017-ųjų vasara Lietuvoje toli gražu ne tokia, kokios laukta. Šiltasis sezonas šiluma visai nelepina, o gausius saulės spindulius keičia tonos vandens – šalies miestus nepaliaujamai merkia, o kartais net ir skandina, lietus. Gatvėse plaukti valtimis ir skaičiuoti paskendusių automobilių stogus gyventojai šiemet turėjo net kelias progas. Pirmą kartą smarki liūtis užklupo paskutinėmis birželio dienomis, o po kelių savaičių sugrįžo dar kartą.
Itin didelių problemų dėl vasarinių liūčių turėjo sostinė – nuo per 7 tūkst. elektros netekusių gyventojų, šimtų avarinių situacijų, užtvindytų rūsių, garažų bei prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelių iki visiškai nepravažiuojamų kelių bei nuo gyvenimo „atkirstų“ teritorijų. Su rimtais potvynių padariniais teko dorotis ir Elektrėnams, Trakams, Molėtams bei kitiems šalies miestams. Atslūgus atrakcijų paieškai užtvindytose gatvėse, o savivaldybėms, draudimo bendrovėms ir patiems gyventojams tebeskaičiuojant nuostolius, neretam kyla klausimas – kodėl tokios liūčių grėsmės iškilo būtent dabar ir taip staiga?
Kalbėdami apie šalį kaip reikiant išplovusias vasarines liūtis specialistai sutinka, kad priežasčių yra ne viena, tačiau pagrindinėmis įvardija nuo sovietmečiu nejudintus lietaus tinklus ir iš tiesų nekasdienišką liūtį.
Priežasčių yra ne viena, tačiau pagrindinėmis įvardija nuo sovietmečiu nejudintus lietaus tinklus ir iš tiesų nekasdienišką liūtį.
Rekordiškos liūtys
Vos atslūgus pirmajai lietaus bangai birželio pabaigoje jau pradėta kalbėti apie tai, kad tai – dešimtmečio liūtis. Ankstyvą rytą gatves apsėmę vandens kiekiai iš tiesų buvo nemenki, meteorologų duomenimis, nuo pat ryto iškritusių kritulių skaičius siekė 55 milimetrus, tai – kone kritinė ar avarinė padėtis.
Po kelių savaičių pasikartojusi liūtis stiprumu ne itin nusileido pirmajai. Nors Vilniuje iškrito 45 milimetrai kritulių, Elektrėnuose padėtis buvo katastrofiška – 80 milimetrų, Trakuose – 78 milimetrai, o Molėtuose – 54. Stichinių liūčių užpilti miestai „kuopėsi“ kaip įmanydami, o „išdžiūvę“ skaičiuoja didžiulius nuostolius.
Atsakydami į klausimą, kodėl Lietuvos miestams liūtys staiga tapo katastrofa, specialistai pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šie atvejai iš tiesų nebuvo eiliniai. Tokio masto liūtys, nors dėl klimato pokyčių ir dažnėja, vis tiek pasitaiko itin retai – viena kita per dešimt metų ar net daugiau.
Kaip pavyksta su jomis susidoroti, anot Vilniaus miestą tvarkančios ir avarines situacijas likviduojančios UAB „Grindos“ komunikacijos specialistės Dovilės Lisauskaitės, priklauso ir nuo kiekvieno miesto „ypatybių“. „Dėl sudėtingo Vilniaus miesto reljefo ir intensyvios urbanizacijos sutekančio kritulių kiekiai pastaraisiais metais išaugo 2–3 kartus.
Prieš 40–50 metų statyti paviršinių nuotekų tinklai nebepajėgia aptarnauti išaugusių srautų. Žinoma, patvinimo tikimybę didina ir tai, kad pastaruoju metu yra išties didelės liūtys, kurios priartėja ar net peržengia stichinės nelaimės ribas, kuomet per itin trumpą laiką iškrinta milžiniškas kritulių kiekis, juk pastaruoju metu skendo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių miestai“, – tikino pašnekovė,
Prieš 40–50 metų statyti paviršinių nuotekų tinklai nebepajėgia aptarnauti išaugusių srautų.
Neliesta nuo sovietmečio
Nepaisant to, kad liūtys iš tiesų buvo kur kas smarkesnės, nei esame pratę, pastebima, kad jos išryškino ir įsisenėjusias bei ilgai pamirštas miestų bėdas. Lietaus tinklų sistemos skaičiuoja dešimtmečius, o apie jų atnaujinimą iki stichijų mažai tekalbėta. Smulkių ar nedidelių ruožų remontų būta, tačiau kompleksinio atnaujinimo nėra.
„Ši situacija parodo du dalykus. Pirma – kad ir kiek žmogus besistengtų, gamta vis tiek gali iš jo pasijuokti. Antra – tai, kad Lietuvoje dėmesys nuotekų tvarkymui yra labai labai mažas. Galima pasakyti, kad net džiugu, jog tokios liūtys įvyko, bent jau atkreiptas dėmesys į problemą“, – vertino VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Mindaugu Rimeika.
Pasak pašnekovo, prasta situacija su nuotekų tvarkymu, lietaus tinklais yra visoje šalyje, mat sistemos neliestos nuo sovietinių laikų. O tai, kad labiau kenčia didieji miestai, paaiškinti, anot jo, galima labai paprastai: „Kitų miestų plėtra tiesiog labai ribota, o Vilnius plečiasi labai smarkiai. Sakykime, kokiame nors Skuode niekas pernelyg daug nepasikeitė. Galbūt atsirado keletas naujų parduotuvių ar pan., taigi ten ir ta sena sistema sėkmingai funkcionuoja. Nors, kaip aš sakau, nusidėvėjusius batus visada ateina laikas keisti. O Vilniuje, sakykime, atsirado dar keli ištisi kvartalai, ir jie visi jungiami prie tos pačios senos sistemos.“
M.Rimeika neneigė, kad miestui plečiantis daugėja ir nelaidžių paviršinių plotų, kurie irgi prisideda prie sunkesnio tokių stichijų suvaldymo, tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį, kad sprendimų tam spręsti yra ne vienas. „Kai miestas auga, atsiranda ir didžiuliai nelaidžių paviršių plotai, tačiau tą išspręsti yra sugalvota ne viena išeitis.
Jei mes statome naują namą ar parduotuvę, turi būti įrengiami individualaus vandens surinkimo rezervuarai arba lietaus infiltravimo įrenginiai. Dabar daug kalbame apie energetiškai efektyvius, pasyvius namus, tačiau pasaulis jau seniai juda ir prie to, kad nauji pastatai neturi bloginti lietaus surinkimo sistemos. Jei norime suvaldyti lietaus vandenį, neturi atsirasti naujų kiekių“, – aiškino Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjas.
Jei mes statome naują namą ar parduotuvę, turi būti įrengiami individualaus vandens surinkimo rezervuarai arba lietaus infiltravimo įrenginiai.
Sprendimų tikrai yra
Naujas namas – jokios žalos gamtai. Naujas namas – minimalus lietaus vandens išleidimas. Tokia logika jau vadovaujamasi pasaulyje, tokia turime vadovautis ir mes, neabejojo M.Rimeika. Jei pastačius pastatą paaiškėja, kad reikia, jog tinklai galėtų priimti po 5 kubinius metrus vandens per sekundę, o jie gali tik po vieną, matome, kad per daug. Vadinasi, natūralu, kad juos reikia „sugaudyti“ teritorijos viduje.
„Po stovėjimo aikštele galima įrengti didžiulius rezervuarus, kurie kaupia tą vandenį ir išleidžia tik po lietaus. Įrengti tvenkinius, kuris sulaiko tą vandenį. Kitaip tariant, tų techninių sprendimų yra tikrai daug, tereikia jų ieškoti. Prie bendros sistemos jungti galime, tačiau reikia tai gerai įvertinti, ar tikrai yra tam galimybių“, – aiškino M.Rimeika.
Anot Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjo, sukonkretinant būtų galima sakyti, jog apie 30 proc. miestų lietaus tinklų yra per mažo hidraulinio našumo ir juos tikrai reikėtų plėsti. Galiausiai, anot pašnekovo, dar veikiausiai apie 30 proc. yra blogos techninės būklės – reikėtų renovuoti arba keisti. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad lietaus sistemų tinklo ilgis – daugiau kaip 1 000 km, kaip nuo Vilniaus iki Paryžiaus. Anot M. Rimeikos, tai tikrai nemenkas ūkis, kurį prižiūrėti – rimtas darbas. Šiuo metu, tai daro 4 brigados, todėl nėra stebėtis, jei ir nespėja.
Vis dėlto, paklaustas, ar gyventojams vėl reikėtų laukti ekstremalių situacijų, buvo optimistiškas. „Kad dar tokio masto lietaus sulauksime šiemet, abejoju. Tiesą sakant, abejoju, ar sulauksime ir kitąmet. Taigi per kelerius metus tokio pavojaus daugiau galime ir nepamatyti“, – tikino pašnekovas.
Atsinaujins per trejus metus
„Grindos“ atstovė tikino, kad kiekvienu atveju, kai miestas atsiduria tokioje padėtyje, situacija badoma suvaldyti kaip įmanoma greičiau. Svarbiausias uždavinys – pasiruošti ir laiku reaguoti. Jau ir dabar, anot jos, galimai liūčiai bendrovės „Grinda“ darbuotojai ruošiasi iš anksto. Paprastai sostinės avarinėje tarnyboje ištisą parą dirba apie 20 žmonių, artėjant liūčiai vasaros metu ar dideliam snygiui žiemą – mobilizuojamos papildomos pajėgos ir tai gali įvykti bet kuriuo paros metu. Prieš kelias savaites vykusios ekstremalios liūties padarinius likvidavo daugiau nei 100 žmonių, prieš kelias dienas per visą naktį dirbo beveik 70.
Per trejus metus ketinama įgyvendinti ir Vilniaus paviršinių nuotekų sistemų tvarkymą.
D.Lisauskaitė atkreipė dėmesį ir į vieną svarbiausių dalykų, kad per trejus metus ketinama įgyvendinti ir Vilniaus paviršinių nuotekų sistemų tvarkymą, kuris pripažintas regioninės svarbos. Pagrindinis tikslas, kaip teigė atstovė, sostinėje sumažinti užtvindymo paviršinėmis nuotekomis riziką ir neigiamą poveikį aplinkai bei ekonomikai
Planuojama įrengti lietaus nuotekynės įrengimus Šeškinės komplekse, rekonstruoti Narbuto–Saltoniškių gatvių lietaus nuotekynes, bei įrengti valyklos ir taršos monitoringo mazgą. Rekonstrukcijos bus atliekamos ir Geležinio Vilko gatvėje bei Karoliniškių rajone, galiausiai planuojamas ir viso Vilniaus miesto lietaus nuotekynės tinklų inventorizavimas, duomenų skaitmenizavimas ir įregistravimas.
