Pakuočių tilps daugiau, jeigu jas suspausime ar susmulkinsime
„Šventinis periodas – ypatingas laikotarpis, kai visi sukasi kaip voverės rate norėdami šventę padaryti gražesnę, gausesnę. Dažnas šventei ruošiasi be jokio plano. Todėl pasitaiko, kad ne tik maisto nusiperkame daugiau nei suvalgome, bet ir dovanų daugiau nei reikia. O kur dar dovanos supakavimo „malonumas“, kuris dažnai tampa paskutinės prieškalėdinės nakties galvos skausmu. Todėl po švenčių dažnai tiek rūšiavimo konteineriai, tiek ir mišrių komunalinių atliekų konteineriai būna perpildyti, nors atliekų tvarkytojai šiuo periodu konteinerius ištuština dažniau“, – sako Všį Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Kaip vieną iš pagrindinių taisyklių, išmetant rūšiuotas atliekas pošventiniu laikotarpiu, ji įvardija būtinybę kuo labiau suspausti pakuotes, o kai kada – nepatingėti jas, pavyzdžiui, dideles kartono ar putplasčio pakuotes, susmulkinti. Būtent dėl nesuspaustų, didelių gabaritų pakuočių konteineriuose susidaro tuščios ertmės, jie neefektyviai išnaudojami. Kita vertus, reikėtų pabandyti labiau planuoti šventinius pirkinius, atsisakyti to, kas nebūtina. „Jokia dovana artimiesiems neatstos dėmesio, šypsenos ir pabuvimo kartu“, – aiškina E.Razbadauskaitė.
Vilniuje – 750 naujos kartos atliekų konteinerių aikštelių
Siekiant pagerinti miesto vaizdą ir efektyviau tvarkyti atliekas, nuo 2018 metų Vilniuje pradėti įrenginėti požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje jau yra įrengta apie 750 tokių konteinerių atliekų surinkimo aikštelių. Pasak UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) projektų vadovės Reginos Janutėnienės, ne vienu atveju naujovę gyventojai sutiko nepatikliai ar net priešiškai, tačiau ilgainiui jie pajuto jų naudą bei įvertina naujos kartos konteinerių privalumus.
„Viena pusiau požeminių konteinerių aikštelė užima labai mažai vietos. Kadangi šie konteineriai yra gilūs ir talpūs, keturių tokių konteinerių aikštelė atstoja 20 įprastų antžeminių konteinerių. Naujieji konteineriai yra gilūs, išmestos atliekos patenka į 6–7 laipsnių temperatūros aplinką, sulėtėja atliekų rūgimo ir puvimo procesai, nesklinda nemalonus kvapas. Tokių konteinerių neapversi, be to, jie yra uždari, apsaugoti nuo paukščių ir kitų gyvūnų. O jei kažkas supylė neatvėsusius pelenus ar įmetė neužgesintą nuorūką, sukėlė gaisrą – konteinerių dizainas niekuo dėtas. Pirmiausia reikia pakeisti požiūrį ir pačiam prisiimti atsakomybę už savo elgseną“, – aiškina R.Janutėnienė.
Jos nuomone, naujiesiems konteineriams skirtos aikštelės įrengtos tvarkingai, gražiai, kompaktiškai. Vis dėlto net ir puikiausias jų dizainas, spalva ar įrengimo sprendimai nepadės, jei atliekos bus verčiamos šalia konteinerių ir tokiu būdu aikštelėse susidarys sąvartynai. Palyginkime tvarkingą ir švarų butą su 20 metų senumo baldais ir moderniai įrengtą bei apstatytą, tačiau apleistą ir nešvarų būstą. Turbūt niekam nebūtų sunku atsakyti į klausimą, kuris iš jų patrauklesnis“, – sako R.Janutėnienė.
Trūksta noro rūšiuoti
Įrenginėjant naujas konteinerių aikšteles bei laikantis įvairių joms nustatytų reikalavimų, kaip pavyzdžiui, ne arčiau 10 metrų ir ne toliau 100 metrų nuo pastato langų, daliai gyventojų vis tiek atrodo, kad šie konteineriai yra pastatyti per arti jų namų. Dar kiti skundžiasi, kad tokios aikštelės įrengtos per toli. Anot PTO atstovės E.Razbadauskaitės, šiais atvejais sprendimo reikėtų pradėti ieškoti nuo savęs.
„Labai geras pavyzdys yra užstato sistema. Juk mums nekyla problema, pavyzdžiui, dėl blogų kvapų, kaupti namuose depozitines pakuotes ir paskui vežti maišais iki parduotuvės. Tai galbūt ir konteineriai nėra per toli, o tiesiog trūksta noro rūšiuoti. Bendro naudojimo konteineriai estetiški ir pakankamai gražūs. Tačiau problema yra vandalizmo atvejai, kaip konteinerių laužymas, deginimas, uždažymas. Bet juk taip elgiesi ne atliekų tvarkytojai, o visuomenės dalis. Todėl pastebėjus tokius veikėjus vertėtų juos sudrausminti“, – sako E.Razbadauskaitė.
Tenka aukoti automobilių stovėjimo aikštelių vietas
Atliekų konteinerių aikštelės, be abejonės, tapo kiekvieno civilizuoto miesto dalimi – teks susitaikyti jų vaizdais miestovaizdyje, kaip kad susitaikėme su architektūros grožį ne sykį nusveriančia reklaminių iškabų ar transporto gausa. Kitas klausimas, ar turime galimybių pasirinkti norimą dizainą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius pirmiausia turi įtakos, parenkant konteinerių vietas, tuo tarpu dizainas parenkamas konkurso metu, kur nėra numatyta, jog galima būtų kelti kokius nors specifinius reikalavimus dizainui ar rinktis jį pagal savo pačių pasirinktą įvaizdį. Pasak šio skyriaus vyresniosios patarėjos Rūtos Matonienės, teoriškai gal ir būtų galima skelbti konkursą atskiram konteinerio dizainui sukurti, tačiau taip būtų žymiai brangiau, be to, tai sukeltų daug klausimų dėl tokių konteinerių priežiūros ir viso paketo paslaugų kainos.
Anot R.Matonienės, Vilniaus miesto savivaldybė šiuos konteinerius vis dėlto iš dalies individualizuoja – tai daroma per informatyvius lipdukus ir kitas informacines iš konteinerių išorės matomas priemones. Kartu su estetiniais sprendimais siekiama, kad gyventojams būtų kuo aiškiau, kaip naudotis konteineriais.
„Antžeminių konteinerių Vilniuje turėtų nelikti kuo greičiau. Tačiau tankiai užstatytose miesto dalyse, pavyzdžiui, senamiestyje, centrinėje miesto dalyje, kai kuriose naujamiesčio vietose ar saugomose teritorijose tai nėra labai paprasta. Požeminio ar pusiau požeminio konteinerio įrengimas prilygsta statinio statybai, tenka atsižvelgti į įvairias sąlygas bei reikalavimus. Ypač aktualus klausimas yra minimalus atstumas nuo langų. Konteineriams dažnai tiesiog nelieka vietos, ir mes priimame sprendimus paaukoti automobilių parkavimo vietas. Tenka ieškoti kompromisų. Kadangi, vykdant judumo programą, senamiestyje ir centre mažinamas automobilių eismas, parkavimo vietų mažinimas vertinamas kaip optimalus sprendimas“, – aiškina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo architekto skyriaus atstovė.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
