2021 02 18

Retai kylantis klausimas: o kaip žiemoja samanos

Gili šįmet žiema. Po puria sniego danga pasislėpė žolės, krūmokšniai, tik viršūnes iškišę nedideli krūmai. Gali būti, kad tai padės jiems išgyventi žiemą. Samanoms, ištisomis vejomis nuklojusioms mūsų miškus, pievas ir pelkes, uždengti pakako ir pirmojo sniego. Dabar jau akmenis, kelmus, tvoras ir daugybę kitų substratų, ant kurių galima aptikti samanų, irgi apgobia sniego kepurės. Mažiau apsaugotos tik tos samanos, kurios auga aukštai ant medžių kamienų.
Samanos
Samanos / Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Tokiems mažiems augalėliams pasislėpti nuo visokių gamtos permainų ir negandų, bent jau nuo šalčio po sniegu, tikrai paprasčiau nei kitiems augalams. O čia dar veikia įvairūs fiziologiniai mechanizmai, padedantys išgyventi ir dideles sausras, ir šalčius.

Samanos - pirmieji sausumos augalai, dėl savo lankstaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjo pasklisti po visą žemės rutulį ir įsikurti įvairiausiose buveinėse. Jeigu dauguma augalų prieš žiemą netenka lapų ar visos antžeminės dalies, samanos žiemą išlieka tokios pat, kaip ir visą vegetacijos periodą – žaliuojančios, šiek tiek pristabdžiusios savo fiziologines funkcijas, bet pasirengusios greitai vėl pradėti fotosintezę ir medžiagų apykaitos procesus.

Tam reikės tinkamos šviesos, temperatūros ir drėgmės. Vos nutirpus sniegui, jos pradės augti besistiebdamos į viršų ir besiplėsdamos į šonus, o atitrūkusios jų vegetatyvinės dalys duos pradžią naujiems individams. Net ir nukentėjus nuo šalčio, išlikusios gyvybingos stiebų viršūnės suteiks galimybę atsinaujinimui pavasarį. O kaip gi tos samanomis, kurios auga aukštai ant medžių kamienų ir neužklotos sniegu? Ar jos nebijo šalčių?

Kai kuriuos samanos apsisaugo nuo stipraus šalčio iš išorės apsigaubdamos ledu ir taip apsaugodamos ląsteles nuo ledo kristalų susidarymo jų viduje. Be to, samanų ląstelės dažniausiai neturi vakuolių, pūslelių, pripildytų skysčiu, kurio daugumą sudaro vanduo, arba šios yra labai mažos. Atsparumą šalčiui padidina ir įvairios ląstelėse susikaupusios medžiagos, tokios kaip lipidai, krakmolas, sacharozė ir kitos.

Žiemoja ne tik žalioji samanų augalo dalis, vadinama, gametofitu. Kai kurios samanos dar rudenį išaugina sporofitus – ant kotelio iškilusias įvairių formų dėžutes, vadinamos sporinėmis. Su naujai išaugintais dar žaliais sporofitais, jos dažnai peržiemoja, sulaukia pavasario, o tada subrandina ir išbarsto sporas.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Samanos
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Samanos

Jeigu ruduo ilgiau užsitęsia, samanos suspėja išbarstyt sporas dar prieš pašąlant, o kartais tai pavyksta ir žiemą ilgesnių atlydžių metu. Sporofitas susiformuoja po lytinių ląstelių apsivaisinimo. Samanų lytinių ląstelių ir sporofitų formavimuisi, kaip ir kitų augalų žydėjimui, būdingas sezoniškumas. Ne visos jos apsivaisina ir sporofitus išaugina vienu metu.

Kai kurios samanos rudenį išaugina ne sporofitus, o vyriškus lytinius organus anteridžius ir su jais žiemoja. Vyriškoms lytinėms ląstelėms subręsti reikia daugiau laiko nei moteriškoms, todėl tam ruošiamasi jau iš rudens. Kai pavasarį pradės bręsti ir subręs moteriškos lytinės ląstelės, peržiemoję anteridžiai jau bus pasiruošę išleisti judrius spermatozoidus, kurie apvaisins moteriškas ląsteles ir vėliau iš jų išaugs sporofitai.

Samanų vejoje dažnai vyriški ir moteriški individai būna nutolę vienas nuo kito, o vyriškos ląstelės spermatozoidai būna judrūs tik vandenyje. Kai pavasarį. nutirpus sniegui, vienų samanų vejose prasidės mums plika akimi nematomos „vestuvės“, kitos tuo metu dar tik pradės formuoti lytines ląsteles. Ir taip visus metus įvairiai suksis jų gyvenimo ciklas. Polaidžio vanduo labai reikalingas samanoms atstatyti jų gyvybines funkcijas. Prisitaikymas sugerti vandenį visu kūno paviršiumi labai pagelbės samanoms, apsaugos jas nuo išdžiūvimo.

Per ilgą laiką mūsų krašte augančios samanos yra prisitaikiusios prie klimato sąlygų ir mūsų lietuviškos žiemos joms nelabai baisios. Tų pačių rūšių samanų, kurios pas mus auga aukštai ant medžių kamienų, galima aptikti ir mūsų planetos šiaurėje kur kas atšiauresnėse sąlygose. Tik ten jos dažniausiai įsikuria medžių kamienų apatinėje dalyje ar ant uolų, kur gali pasislėpti po sniego danga.

Kaip ir tarp kitų augalų, taip ir tarp samanų, yra tokių rūšių, kurios gyvena labai trumpai. Jos sunyksta išbarsčiusios sporas. Šios duos pradžią naujiems augalams, sulaukusios palankių sąlygų. Trumpas tokių samanų gyvenimas dažniausiai tęsiasi šiltuoju metų laiku. Bet ir žiemą būna siurprizų. Pati mažiausia Lietuvoje samana, rantytoji blykstis, kurios gametofitas vos iki 1 mm, dar mažesnes, tarp lapelių pasislėpusias sporines išaugina labai anksti pavasarį ar žiemos atlydžių metu, nutirpus sniegui. Šiais metais jai tikrai teks sulaukti pavasario.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis