Kelia pavojų žmonėms ir gyvūnams
„Išmesti šiukšlę pakelėje netgi blogiau nei tai padaryti kur nors miesto aikštėje. Mieste visada atsiras atsakingas praeivis ar komunalinės tarnybos atstovas, kuris išmes tą šiukšlę, kur jai dera būti, o kas tai padarys pakelėje, kur visi skuba? Plastiką greitai išnešioja vėjas, dar kita dalis susmulkinama šienaujant pakeles, taip tik pagreitinant aplinkai pavojingo mikroplastiko susidarymą ar stiklo virtimą šukėmis, kurių kiekviena gali sukelti gaisrą, sužeisti laukinį gyvūną ar žmogų“, – sako VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į neseniai JAV atliktą tyrimą, kuris atskleidė, jog šiukšlės randamos maždaug už trijų kilometrų nuo tos vietos, kur jos buvo išmestos. Beveik 60 proc. pakelėse rastų medžiagų buvo plastikas, dažniausiai siejamas su maisto ar tabako produktais. JAV kasmet išleidžiama apie 11,5 milijardo dolerių šiukšlėms nuo kelių ir pakelių surinkti, o šios procedūros sukelia papildomas kliūtis bei avarijų riziką. Negana to, iki 0,5 proc. visų avarijų kelyje vienu iš veiksnių laikomos būtent pakelėse išmestos šiukšlės.
„Patekę į gamtą šiukšlės, o ypač plastikas, pražudo ar apsargdina daugybę gyvūnų, plastikinėse pakuotėse veisiasi ligų sukėlėjai, perisi uodai, mikroplastikas patenka į augalus ar naminių gyvūnų organizmą, o per maistą sugrįžta žmogui atgal. Nors mikroplastiko poveikis gyvajai gamtai dar tik pradėtas tyrinėti, jau dabar yra įrodymų apie neigiamą jo poveikį imuninei sistemai“, – primena PTO atstovė.
Surenkama šimtai tonų atliekų
Lietuvoje pakeles tvarkančios tarnyboms vasara irgi yra darbymečio laikas. Bendrovės „Kelių priežiūra“ tarnybos šienauja valstybinių kelių pakeles, renka šiukšles, tvarko poilsio aikšteles. Pastarųjų šiukšlinimas įvardijamas kaip viena iš opiausių problemų – ne tik teršiama aplinka, bet ir galimai keliamas pavojus visiems eismo dalyviams.
Bendrovė „Kelių priežiūra“ 2020 m. surinko ir atliekų tvarkytojams perdavė 171 tonų pakelėse rastų padangų, daugiau kaip 30 tonų plastiko nuo automobilių, per 500 tonų mišrių komunalinių atliekų ir kitų biologiškai neskaidžių atliekų, daugiau kaip 5 tonas didelio gabarito atliekų.
„Kartais tenka išgirsti sakant, kad mūsų šalyje trūksta šiukšliadėžių ar konteinerių, kad netvarkomos aikštelės. Tačiau neretai matome, kad šiukšlės pakelėse paliekamos net ir ten, kur nėra konteinerių, kraunamos autobusų stotelėse. O ir perpildytas konteineris neretai reiškia ne tai, kad šiukšlės per retai išvežamos, o tai, kad kažkas jas čia atvežė labai didelį kiekį vienu ypu. Labai dažnai tai nutinka darant generalinę tvarką sodyboje ar neatsakingai atsikratant remonto atliekomis“, – pastebi E. Razbadauskaitė.
Pasak jos, vienoje tokioje atliekų krūvoje galima rasti stambiagabaritėms atliekoms priskiriamų daiktų, tekstilės, pavojingųjų medžiagų, plastiko, stiklo ar popieriaus kartono pakuočių. O juk pakuotėms yra skirti specialūs konteineriai, jų išvežimas gyventojams nieko nekainuoja, o tvarkytojai pasirūpina, kad perdirbamos atliekos patektų į perdirbimo veiklą vykdančias įmones.
Kodėl nederėtų mesti šiukšlių pakelėse?
- Kelia pavojų eismo saugumui.
- Gali užkimšti pakelės drenažo sistemas – tai gali tapti kelio užtvindymo priežastimi per liūtis.
- Sukelia sveikatos problemų laukiniams gyvūnams ar netgi juos pražudo – vandens keliais pasiekia net jūrų ir vandenynų gyvūniją.
- Gali tapti gaisrų priežastimi.
- Užteršia laukus su augalais, auginamais maistui ir pašarui – galiausiai patenka ant mūsų stalo.
- Už pakelėse išmestų šiukšlių tvarkymą tenka mokėti iš mokesčių mokėtojų pinigų.
- Į pakuočių surinkimo sistemą patekusios pakuotės galėtų būti perdirbtos bei tapti žaliava naujiems gaminiams.
