Svečias iš Kamčiatkos ekologo medyje laukė pusantros valandos
P.Bagdonas labai dėkoja Odetai Lešinskaitei, Lietuvos ornitologų draugijai pranešusiai apie Sausgalvių miestelio medyje tupintį nematytą erelį. Mergina iš karto spėjo, kad tai galėtų būti baltapetis jūrinis erelis, nors P.Bagdonas svarsto, kad mažiau paukščiais besidomintiems žmonėms šis paukštis turėtų atrodyti kaip įprastas eilinis jūrinis erelis su keistesne balta dėme.
Per vieną dieną šiemet buvo sužieduota daugiausiai – 7200 paukščių; per metus sužieduotų paukščių skaičius perkopė 120 000.
„Ornitologas Marius Karlonas man pranešė ir paprašė kieno nors ten nuvažiuoti ir patikrinti. Gyvenu Šilutėje, o paukštis buvo pastebėtas Sausgalviuose – vos už 15-os kilometrų, nulėkiau į vietą. Pamačiau miestelio centre medyje tupintį paukštį, kuris iš tikrųjų buvo baltapetis jūrinis erelis“, – pasakoja P.Bagdonas.
Ekologas, nors buvo šeštadienio pietūs, metė šalin visus darbus, nes šis paukštis negyvena ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tiesa, Kamčiatkai ir kitiems tolimiems Azijos kraštams būdingas erelis šią vasarą stebėtas Lenkijoje, tad ekologas spėja, kad tai bus tas pats paukštis.
Kadangi jis pastebėtas taip toli nuo savo paplitimo arealo, spėjama, kad erelis gali būti ištrūkęs iš kurio nors zoologijos sodo ar privačios gyvūnų kolekcijos.
„Tačiau tokiu atveju ant jo kojų turėtų būti žiedai... Tokių aš nemačiau. Žinoma, jie galėjo kažkaip užsislėpti tarp plunksnų. Koks pretekstas jam skristi tokį atstumą?“, – laužė galvą pašnekovas.
P.Bagdonas labai džiaugiasi, kad spėjo pamatyti erelį, nes, pasak pranešėjos, paukštis medyje tupėjo apie pusantros valandos. Ekologui atvykus ir padarius kelias nuotraukas, jis išskleidė savo plačius sparnus ir nuskrido. Kitiems, į Sausgalvius skubėjusiems ornitologams, teko nusivilti.
Erelio nuo šiol ieško kasdien
„Aš dabar kasdien bandau jo ieškoti. Nes, žinote, kažkaip gaila, kad kitiems kolegoms nepavyko jo pamatyti. Prisimenu daugmaž pusę, į kurią nuskrido. Kasdien apžiūriu vietas, kur galėtų maitintis – netoli vandens. Tik kad ta Nemuno delta – labai didelė. Jam svarbiausias dalykas yra maistas. Jis maitinasi kaip ir vietiniai jūriniai ereliai – žuvimi, maita. Taigi, jei rastų pakankamai maisto, jis Lietuvoje galėtų ir žiemoti“, – sako P.Bagdonas.
Baltapetis erelis nuo jūrinio labiausiai išsiskiria tuo, jog turi ryškią baltą dėmę ant peties, balti yra paukščio sparnų galai ir uodega.
Kai pirmą nakties pagavau tą liepsnotąją, tada jau užvirė kraujas ir gaudžiau iki pat 4 ryto.
O dabar lauks rimtos procedūros: erelio nuotraukos bus išsiųstos Lietuvos ornitofaunistinei komisijai, kuri turės nuspręsti, kuriai Lietuvos paukščių kategorijai jį priskirti. „E“ kategorija – tai iš nelaisvės ištrūkę paukščiai, „D“ – reti, tačiau tikėtina, iki Lietuvos patys atskridę paukščiai. P.Bagdono teigimu, kitose šalyse šis erelis užfiksuojamas kaip ištrūkęs į laisvę.
Ventės Rage – „nestandartinių spalvų“ liepsnotoji pelėda
Vos po paros visai netoliese – Ventės rago ornitologinėje stotyje džiūgavo kitas paukščių specialistas – vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas. Šiemet jis kartu su stoties vedėju, paukščių specialistais ir savanoriais iš viso sužiedavo per 120 tūkstančių paukščių (tai yra visiškas šios stoties rekordas), V.Eigirdas nusprendė sekmadienį neiti miegoti ir graužikų „dainomis“ pakviesti į tinklus pelėdas.
„Į tinklus įsipainiojo liepsnotoji pelėda. Šis paukštis nėra pirmą kartą sutinkamas Lietuvoje, manoma, kad jos čia netgi peri. Tačiau liepsnotąją pelėdą pamatyti yra labai sunku ir žiedavimo atvejis, kiek man žinoma, tai yra antras Lietuvoje. Pirmą kartą tokios rūšies pelėda buvo įskridusi į Klaipėdos lėktuvų angarą ir mes specialiai ją gaudėme kelias naktis. Įprastai šios pelėdos yra labai slapukės, jas labai sudėtinga pamatyti“, – sakė V.Eigirdas.
Liepsnotoji pelėda voratinkline gaudykle buvo sugauta apie pirmą valandą nakties ornitologui leidžiant pelinių graužikų garso įrašą. Pamatęs tokį paukštį V.Eigidras puolė prie jo ir netyčiomis paleido iš tinklo vieną mažąjį apuoką (kuriuos graužikų garsu ir viliojo). Tačiau laikydamas rankose tokio retumo pelėdą dėl apuoko jis neišgyveno.
„Toks atvejis – tikrai istorinis Ventės Ragui. Lietuvoje įprastai peri tamsesnio atspalvio liepsnotosios pelėdos. Šis individas yra vidutinio tamsumo, gali būti, kad tai jaunas paukštis, kuris tiesiog klajoja, ieško sau perėjimo vietos, bet Lietuva nėra tinkama šito atspalvio paukščiui. Jo spalvinė gama – nestandartinė“, – sakė V.Eigidrdas.
Pelėdą jis nusifotografavo, net mažiausias jos detales ir ketina artimiausiomis dienomis atidžiau pastudijuoti nuotraukas. Tik tada bus galima pasakyti, ar tai – patinėlis ar patelė. Ornitologą stebina, kad plunksnų nusidėvėjimas rodo pelėdą esant suaugusia – klajoti ir ieškoti savo „vietos po saule“ labiau linkę jauni paukščiai.
Ornitologų darbo grafikas – intensyvesnis nei budinčių naktimis
Voratinklinės gaudyklės – specialiai skirtos gaudyti pelėdiniams paukščiams ir yra kitokios, nei vasaromis stebi Ventės rago stoties lankytojai. Paukščiai į jas tiesiog įsipainioja, todėl ornitologams tenka kas valandą jas tikrinti ir ištraukti paukščius. Kartais, pasak V.Eigirdo – netgi iškirpti lauk dalį tinklo.
„Kai pirmą nakties pagavau tą liepsnotąją, tada jau užvirė kraujas ir gaudžiau iki pat 4 ryto. Tada – kelias valandas nusnaudi ir 8 vėl keliesi. Nieko tokio – dieną paukščiams būna savotiška „siesta“, migracija kiek aprimsta ir galima dar šiek tiek pamiegoti. Po vasaros prasideda šikšnosrparniai, tuomet išvis – daugiau miegi dieną, negu naktį“, – ornitologų „darbo grafiką“ apibūdino V.Eigirdas.
Prie kenksmingų darbo sąlygų galima priskirti ir pikčiurnas mažuosius apuokus: ornitologas pasakoja, kad kol trauki vieną paukščio nagą iš rankos, jis susmeigia kurį nors kitą.
„Bet kai veda tas pagavimo azartas, nepajunti. Sunkių sužeidimų čia nebūna. Pykti negali: aš tam paukščiui sukeliu šiek tiek streso, jį gaudau, todėl jis man keršija“, – sako V.Eigirdas.
Liepsnotosios pelėdos pagavimu Ventės rago ornitologijos stotis toliau rikiuoja į eilę šiųmečius rekordus: per vieną dieną šiemet buvo sužieduota daugiausiai – 7200 paukščių; per metus sužieduotų paukščių skaičius perkopė 120 000, o tai yra penkiolika tūkstančių daugiau, nei bet kada ankstesniais metais.
„Ši vasara kažkokia „rekordinė“: migracija prasidėjo keliomis savaitėmis anksčiau ir dar nesu tikras, ar baigėsi... Oras jau prastas, tačiau tokiu metu ankstesniais metais mes kai kurias gaudykles jau apskritai būdavome nuėmę. Aš spėčiau, kad dėl šiltos vasaros smulkūs paukščiai turėjo daugiau maisto ir jų prisiveisė daugiau. Jei perėjimo sezoną merkia lietus – daug jauniklių žūsta“, – svarstė Ventės rago vyriausiasis ornitologas.
