Patenka į sąvartynus, o galėtų būti perdirbtos
„Depozito sistemai priskiriamas gėrimų stiklo pakuotes rūšiuoti apsimoka kiekvienam ir jos didesnių problemų nebekelia. Tačiau vis dar daug tokių stiklo pakuočių metamos ne į joms skirtus rūšiavimo konteinerius, bet į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerius. Tai labai apsunkina stiklo pakuočių atskyrimo galimybes, kadangi stiklas transportavimo metu sudūžta, duženos susimaišo su kitomis atliekomis ir galiausiai nukeliauja į sąvartyną, nors galėtų būti be jokių kliūčių perdirbtos“, – sako PTO atstovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriose savivaldybėse vis dar nėra pilnai išvystyta infrastruktūra stiklinėms pakuotėms surinkti. Miestuose, parkuose vis dar yra šiukšliadėžių nerūšiuotoms atliekoms, stiklinėms pakuotėms rinkti individualių rūšiavimo konteinerių vis dar neturi ir dalis individualių valdų gyventojų.
Gaminamos iš natūralių medžiagų, bet pavojų netrūksta
„Dar blogiau, kai tokios pakuotės atsiduria miško aikštelėse ar pakelėse, tai – didžiulė žala gamtai. Stiklo suirimas gamtoje gali užtrukti net iki 900 metų, plastiko – iki 200 metų. Prastas estetinis vaizdas – ne vienintelė blogybė. Kaip ir plastiko pakuotėms ar tetrapakams yrant susidariusio mikroplastiko dalelės, taip ir stiklo duženos gali patekti į gyvūno organizmą, o tai sukelia jų ilgalaikes sveikatos problemas, verčia kentėti ar net tampa žūties priežastimi“, – aiškina E. Razbadauskaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių, vertindami stiklo pakuočių poveikį gamtai, kartais atsižvelgia tik į tai, kad stiklas gaminamas iš natūralių žaliavų – kvarco ir smėlio. Todėl kartais manoma, kad stiklo pakuočių atliekos jokios žalos gamtai nepadaro. Tačiau tie patys žmonės kažkodėl labai skuba surinkti namuose šukes, kai kas nors sudūžta, nes jie numano, kokių bėdų gali nutikti, jei nebus imtasi saugumo priemonių.
„Įsivaizduokite, kas būtų, jei mums, žmonėms, parduodamuose maisto produktuose nuolat rastume stiklo šukelių arba kad mus kas nors verstų basomis lakstyti po stiklo šukes“, – kviečia susimąstyti PTO atstovė.
Surinkimo rodikliai augo nežymiai
E. Razbadauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad pastaruosius keletą metų stiklo pakuočių surinkimo rodikliai mūsų šalyje gerėjo. Palyginti su 2018 metų duomenimis, 2020 m. iš gyventojų per rūšiavimo konteinerius surenkamas stiklo pakuočių kiekis išaugo nuo 23,62 tūkst. tonų iki 26,79 tūkst. tonų. Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo individualių namų valdų aprūpinimas individualiais rūšiavimo konteineriais, skirtais stiklinėms pakuotėms rinkti. Vis dėlto, pasak E. Razbadauskaitės, šio rodiklio pokytis nėra labai žymus, kadangi dalis stiklo pakuočių, kurios anksčiau buvo surenkamos per konteinerių sistemą, tiek pernai, tiek ir šiemet yra surenkamos per užstato sistemą.
„Be abejo, į pakuočių atliekų konteinerius patenka ir užstato sistemai skirtų pakuočių, nes ne visiems susigrąžinti užstatą yra svarbus gyvenimo prioritetas. Kita vertus, suprantama, kad į užstato sistemą nepapuola ir pažeistos stiklo pakuotės. Pastarųjų kryptis irgi turėtų būti stiklo pakuočių atliekoms skirti rūšiavimo konteineriai, o ne bendrųjų atliekų konteineriai – tai užtikrintų joms perdirbimo galimybę“, – pastebi E. Razbadauskaitė.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
