Itin pavojingas
Nuo 1961 metų Lietuvoje asbestcemenčio gaminiams gaminti sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento specialistai teigia, kad 1990–2002 metais į Lietuvą kasmet buvo įvežama apie 3–4 tūkst. tonų asbesto: „Didžioji dalis asbesto sunaudota šiferiui ir vamzdžiams gaminti, todėl jo yra beveik visuose tarybiniu laikotarpiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.“
Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš kurių apie 96 procentus sudaro šiferinė stogų danga.
Ekspertų vertinimais, Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš kurių apie 96 procentus sudaro šiferinė stogų danga. Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia.
Jis atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos.Visos asbesto atmainos yra pripažintos I kategorijos kancerogenais, tai prieš tris dešimtmečius patvirtino Tarptautinis Vėžio Tyrinėjimo Centras.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė atkreipė dėmesį, kad žmogui pavojingi į orą patenkantys yrančio asbesto plaušeliai. „Kvėpuodamas užterštu oru žmogus rizikuos susirgti viena iš asbesto sukeliamų ligų. Didžiausią pavojų šiuo metu ši medžiaga turėtų kelti ten, kur yra asbesto turinčių gaminių yrančioje formoje.
Kvėpuodamas užterštu oru žmogus rizikuos susirgti viena iš asbesto sukeliamų ligų.
Dėl konstrukcijos ypatumų senų pastatų vandentiekio vamzdžių izoliacija gali būti suirusi ir patalpose, pro kurias pravesti šie vamzdžiai, oras gali būti užterštas asbesto plaušeliais. Dažniausia tokie vamzdžiai yra išvedžioti pastatų rūsio patalpose. Nors žmonės jose negyvena, tačiau būna jose, jas tvarko, gali pernešti asbestą į gyvenamąsias patalpas su asbestu užterštais daiktais ar avalyne. Pavojingiausia būtų tvarkyti trupančią izoliaciją ar kitą yrantį asbesto gaminį be kvėpavimo takų ir kitų apsaugos priemonių“, – apie asbesto keliamą pavojų kalbėjo specialistė.
Dažniausiai, pasak I.Taraškevičienės, asbesto plaušeliai paveikia kvėpavimo takus. „Plaučių bei krūtinplėvės asbestozė, kurią sukelia asbesto dalelių įkvėpimas ir nusėdimas plaučiuose. Liga susergama po ilgalaikio ir intensyvaus kontakto su medžiagomis, turinčiomis asbesto dalelių ir yra priskiriama prie profesinių plaučių ligų. Sergantieji dažnai patiria dusulį ir yra padidintos rizikos grupėje susirgti plaučių vėžiu bei mezotelioma krūtinplėvės bei pilvaplėvės mezotelioma. Dažniausiai piktybinis susirgimas vystosi plaučiuose, gerklų, plaučių, skrandžio, storosios žarnos, inkstų vėžys“, – remdamasi Higienos instituto leidinio informacija, komentavo specialistė.
Kalbėdami apie asbesto problemą aplinkosaugininkai didelį dėmesį atkreipia į asbesto šalinimo klausimą. Gyventojai kartais nė nesusimąstydami apie keliamą pavojų asbesto gaminius ilgus metus laiko kokiame atokiame sodybos kampe, neprisiruošdami tinkamai atsikratyti, nuveža ir suberia krūvą prie pirmų pasitaikiusių šiukšliadėžių ar miško pakraštin. Taip visai neišspręsdami problemos, nes asbesto plaušeliai iš yrančių šiferio lakštų ar kitų asbesto turinčių gaminių toliau patenką aplinką.
Daugiau nei dešimt metų kovos
Pirmieji rimti kovos su asbesto keliamais padariniais žingsniai pradėti žengti prieš daugiau nei 10 metų. Nuo 2005 m. į Lietuvą uždrausta įvežti asbestą ir naudoti visus jo gaminius, o po kelerių metų tiek Aplinkos ministerijos, tiek Žemės ūkio ministerijos iniciatyva pradėta įgyvendinti ir daugybė asbesto šalinimo priemonių. Modernizuojant daugiabučius ir įgyvendinant energijos efektyvumo didinimo priemones, iš šilumos tinklų ir sistemų, daugiabučių namų bei viešojo naudojimo pastatų buvo šalinami asbesto turintys gaminiai.
Nepaisant sudarytų galimybių, fiziniai asmenys dažniausiai stogo keitimo darbams nepasiryžta.
Fiziniams asmenims, norintiems atnaujinti individualius gyvenamuosius namus, sudarytos galimybės atlikti stogo šiltinimo darbus ir naujo šlaitinio stogo įrengimą, įskaitant ir asbestinio stogo keitimą. Tuo pasinaudoję fiziniai asmenys, jeigu energijos suvartojimo sąnaudas sumažina ne mažiau kaip 20 proc. ir pasiekia energetinio naudingumo C klasę, gauna kompensacijas. Žemės ūkio ministerija taip pat taiko priemones, kuriomis sudaromos galimybės keisti gyvenamųjų namų asbestines stogų dangas kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms.
Nepaisant sudarytų galimybių, fiziniai asmenys dažniausiai stogo keitimo darbams nepasiryžta. Juos, nors ir galima gauti kompensaciją, neretai stabdo finansinės priežastys bei senojo stogo išvežimo iššūkiai. Pastarąją problemą Aplinkos ministerija stengiasi spręsti kompensuojant asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, transportavimą ir saugų šalinimą iš gyvenamųjų bei viešosios paskirties pastatų.
Nors per pastarąjį dešimtmetį pastangų pašalinti kuo daugiau asbesto gaminių dėta daug, rezultatai kol kas nėra džiuginantys. Valstybės kontrolės duomenimis, per pastaruosius 7-erius metus pašalinto asbesto kiekis nesiekia net 10 proc. viso šalyje kadaise panaudoto asbesto. Jei judėtume tokiais tempais, specialistų skaičiavimu, pašalinti visas minėtas kenksmingas medžiagas prireiktų daugiau nei šimtmečio. Atsižvelgiant į VK išvadas, 2017 m. parengtas Asbesto šalinimo veiksmų planas.
Jo tikslas – pašalinti kuo daugiau asbesto turinčių gaminių iš aplinkos, teikiant prioritetą asbesto turinčių gaminių pašalinimui iš viešosios paskirties pastatų. Planuojama skirti didelį dėmesį infrastruktūrai, skatinti asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimo iš gyventojų infrastruktūros plėtrą ir (ar) sukūrimą. Vienu iš prioritetų įvardintas ir visuomenės švietimas – didinti visuomenės informuotumą apie asbesto keliamą riziką visuomenės sveikatai, saugų elgesį su asbesto turinčiais gaminiais ir jų pašalinimo iš aplinkos galimybes.
