127 gramų svorio žaliojo jūrų vėžlio jauniklis, gulintis ant nugaros, buvo aptiktas uolų baseine Sidnėjaus Tamaramos paplūdimyje.
Į paplūdimį išplautas mažylis buvo smarkiai sužalotas, remdamasis Tarongos zoologijos sodo pranešimu rašo theguardian.com. Jis nebeturėjo užpakalinio dešiniojo plaukmens, kitame buvo įstrigusi mikroschema, o kiaute žiojėjo skylė.
Be to, paaiškėjo, kad kurį laiką vėžliukas maitinosi plastiku – jam pašalinti prireikė šešių dienų.
Kai vėžlio jauniklis buvo atgabentas į laukinių gyvūnų ligoninę, jis, atmetus minėtus sužalojimus, buvo gana geros fizinės būklės, galėjo normaliai plaukioti.
„Tačiau pradėjęs tuštintis šešias dienas tuštinosi plastiku. Jokių išmatų nebuvo, tik grynas plastikas“, – sakė veterinarijos slaugė Sarah Male.
Siekdama išsiaiškinti problemos mastą, ligoninė kasdien rinko buteliukus su roplio išmatomis.
„Gavome šešis mažyčius buteliukus, pilnus įvairaus dydžio plastiko gabaliukų. Kai kurie buvo tikrai kieti, todėl galėjo tapti kliūtimi. Bet sėkmė buvo šio mažo vaikino pusėje, ir jis viską pašalino“, – kalbėjo ligoninės darbuotoja.
Plastiko atliekos buvo įvairių dydžių, spalvų ir sudėties. Kai kurie gabaliukai buvo aštrūs, ant kai kurių buvo išlikę užrašai.
„Kai kurie iš šių vargšų mažylių tuo maitinasi, – sakė S.Male. – Aplink yra tiek daug plastiko, kad jie tiesiog vartoja jį kaip pirmąjį maistą.“
Vėžliukas tebėra ligoninėje, bet su kiekviena diena stiprėja, jau sveria beveik 400 g. „Dabar jis tikrai gerai maitinasi ir tuštinasi – nebėra plastmasės“, – teigė juo besirūpinanti moteris.
Mažylį planuojama paleisti atgal į Sidnėjų skalaujančius vandenis, tačiau jo parengimas grįžimui į laisvę gali užtrukti iki metų ar net dvejų „Norime suteikti jam geriausią galimybę, kad paleistas į laisvę jis būtų daugiau nei žuvų maistas“, – S.Male citavo independent.ie.
Tarongos zoologijos sodo laukinių gyvūnų ligoninė kasmet sulaukia iki 80 panašių pacientų – vėžlių. Anot slaugės, dauguma jų būna sužaloti plastiko ir žvejybos tinklų.
Pasak organizacijos „Pasaulio gyvūnų apsauga“, plastikas vandenynuose, įskaitant mikroplastiką, yra viena didžiausių grėsmių aplinkai.
Be gabaliukų, kokius prarijo šis vėžliukas, vandenyje esama ir nematomo mikroplastiko, kuris susiformuoja yrant maišeliams ir buteliams. Toksiškos cheminės medžiagos, patekusios į gyvūno kūną, gali padidinti ligų tikimybę ir paveikti reprodukciją.
Naujojo Pietų Velso, Kvinslendo ir Vakarų Australijos valstijos įvedė griežtesnius vienkartinio plastiko ribojimus, tačiau problema išlieka itin opi.
Nuo birželio buvo uždrausti visi lengvi vienkartiniai plastikiniai maišeliai, o nuo lapkričio bus uždrausti kiti vienkartiniai plastiko gaminiai: plastikiniai šiaudeliai, stalo įrankiai, vatos pagaliukai.
Kasmet į vandenynus patenka daugiau nei 8 mln. tonų plastiko atliekų. Dauguma jų išplukdoma į jūrą upėmis, numetama pakrantėse arba paliekama žvejybos laivų.
Vienos atokiausių pasaulio vietų – Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje esančios Hendersono salos – paplūdimio smėlyje buvo rasta beveik 38 mln. plastiko gabalėlių.
Australijos vyriausybinė mokslinių tyrimų agentūra CSIRO birželį pranešė, kad vietoje pritaikytos priemonės jau davė rezultatų – plastiko tarša pakrantėje sumažėjo vidutiniškai iki 30 proc.
