2021 07 02

Tarptautinė diena be plastikinių maišelių: šalies gyventojų įpročius keičia ir tvarios verslo iniciatyvos

Per pastaruosius septyniasdešimt metų plastiko gamybos mastai išaugo daugiau kaip 200 kartų, skelbia Europos Komisija. Didėjantys plastiko kiekiai lemia įvairius iššūkius planetai: auga aplinkos, ypač vandenynų, tarša, neretai plastiko mikrodalelės per maisto grandinę patenka į mūsų maisto produktus. Vienas iš būdų kovoti su neigiama plastiko įtaka gamtai – verslo indėlis atsisakant perteklinio šios medžiagos naudojimo. Liepos 3 d. švenčiamos Tarptautinės dienos be plastikinių maišelių proga, „Lidl Lietuva“ atstovai pasakoja apie prieš pusantrų metų priimtą sprendimą nebeprekiauti vienkartiniais plastikiniais pirkinių maišeliais ir kitas tvarias įmonės plastiko mažinimo iniciatyvas.
Tarptautinė diena be plastikinių maišelių: šalies gyventojų įpročius keičia ir tvarios verslo iniciatyvos
Tarptautinė diena be plastikinių maišelių: šalies gyventojų įpročius keičia ir tvarios verslo iniciatyvos / LIDL nuotr.
Temos: 2 Lidl Plastikas

2019 metu lapkritį „Lidl Lietuva“ paskelbė kampanijos „Banginio dydžio dėkui“ startą, o po kelių mėnesių, 2020 metų vasarį, tapo pirmuoju iš šalies didžiųjų prekybos tinklų, atsisakiusių vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių. Šia kampanija įmonė siekė priminti apie plastiko aplinkai daromą žalą ir paskatinti pirkėjus rinktis gamtai draugiškesnes alternatyvas.

„Mums rūpi ne tik mūsų pirkėjai, bet ir aplinka, kurioje gyvename. Taip pat suprantame, kad mūsų veiksmai turi įtakos ir šalies gyventojų įpročiams. Vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių atsisakymas ir jų pakeitimas daugkartiniais buvo vienas svarbiausių mūsų tvarumo strategijos žingsnių. Tikime, kad tai paskatino šalies gyventojus susimąstyti, ar plastikiniai vienkartiniai pirkinių maišeliai yra būtinybė, galbūt galima rinktis tvaresnes alternatyvas“, – sako „Lidl Lietuva“ pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovė Rasa Didjurgytė.

Alternatyvos – ir ploniesiems plastikiniams maišeliams

Anot specialistės, banginio simbolis šiai kampanijai buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes itin daug plastiko atsiduria jūrų ir vandenynų gelmėse, juo minta ne tik įvairūs jūrų gyvūnai, bet ir didžiausi pasaulio žinduoliai – banginiai. Būdamas vandenyne plastikas patenka į mitybos grandinę – per vandenį jis užteršia žuvų organizmus, po to jomis mintančius paukščius, žinduolius ir, galiausiai, patenka ant mūsų stalo.

„Atsisakę vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių kasmet į aplinką patenkančio plastiko kiekį sumažiname apie 90 tonų. Šis svoris beveik tolygus mūsų kampanijos simboliui – sunkiausiam pasaulio žinduoliui mėlynajam banginiui. Taip pat 2020 m. pavasarį pristatėme daugkartinį maišelį, pritaikytą vaisiams, daržovėms ir biriems produktams. Tai – puiki alternatyva ploniesiems vienkartiniams plastikiniams maišeliams“, – teigia R. Didjurgytė.

Ambicingi plastiko mažinimo tikslai

Kalbėdama apie kitas plastiko mažinimo iniciatyvas, „Lidl Lietuva“ pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovė akcentuoja, kad organizacija siekia kuo dažniau taikyti žiedinės ekonomikos principus. Jie apima efektyvų išteklių naudojimą, atliekų kiekio mažinimą ir jų perdirbimą pasitelkiant tokias priemones kaip produktų ir pakuočių perprojektavimas, pakartotinis naudojimas ir taisymas, perdirbimas, tvaresnis vartojimas bei modernūs verslo modeliai.

„Žiedinės ekonomikos principus taikyti padeda visai mūsų įmonių grupei taikoma „Schwarz Group“ strategija „REset Plastic“. Ji padeda diegti bendrus standartus dėl plastikinių pakuočių perdirbamumo, atskirų plastiko naudojimo mažinimo sričių. Be to, esame išsikėlę uždavinį bent 20 proc. sumažinti plastiko naudojimą „Lidl“ privačių prekių ženklų pakuotėse iki 2025 m. pabaigos ir užtikrinti, kad iki šios datos 100 proc. minėtų pakuočių bus perdirbamos.

Papildomai, iki 2025 m. pabaigos sieksime visose privačių prekės ženklų pakuotėse naudoti vidutiniškai 20 proc. perdirbto plastiko, o jau iki šių metų pabaigos visiškai atsisakysime juodojo plastiko. Jo automatiniai rūšiavimo įrenginiai dažnai neidentifikuoja, tad jis lieka neperdirbtas“, – sako pašnekovė.

LIDL nuotr./Tarptautinė diena be plastikinių maišelių: šalies gyventojų įpročius keičia ir tvarios verslo iniciatyvos
LIDL nuotr./Tarptautinė diena be plastikinių maišelių: šalies gyventojų įpročius keičia ir tvarios verslo iniciatyvos

Aplinką tausoja aktyviais veiksmais

Anot R. Didjurgytės, siekiant minėtų tikslų, prekybos tinklas reguliariai stebi savo progresą ir imasi konkrečių žingsnių, padedančių darniai vystyti įmonės veiklą: „Dar 2019 metų vasarą iš prekybos išėmėme vienkartinius plastiko gaminius, tokius kaip vienkartiniai indai, įrankiai ir šiaudeliai, bei pakeitėme šiuos gaminius atitikmenimis iš alternatyvių ir aplinkai draugiškesnių medžiagų. Taip pat esame sumažinę plastiko kiekį „Saguaro“ vandens pakuotėse.“

Specialistės teigimu, 1,5 l „Saguaro“ vandens buteliams nuo šiol sunaudojama beveik 18 proc. mažiau plastiko, o 0,5 l talpos buteliukams – apie 21 proc. mažiau. Tai prekybos tinklui kasmet leidžia sunaudojamo plastiko kiekį sumažinti daugiau kaip 47 tonomis. Be to, praėjusį rudenį taip pat buvo sumažintos trylikos šviežios mėsos produktų pakuotes. Priklausomai nuo pakuotės, plastiko buvo sumažinta nuo 8 proc. iki 47 proc.

„REset Plastic“ strategijos veiksniai

REduce. Stengiamės mažinti plastiko kiekius visur, kur įmanoma ir yra tvaru

REdesign. Stengiamės pakuotes kurti tokias, kad jas būtų galima perdirbti, siekiant uždarų medžiagų ciklų

REcycle. Mes renkame, rūšiuojame ir perduodame perdirbimui

REmove. Mes palaikome iniciatyvas dėl plastiko atliekų pašalinimo iš aplinkos

REsearch. Siekdami inovatyvių sprendimų, investuojame į tyrimus ir plėtrą bei šviečiame visuomenę apie perdirbimą ir išteklių taupymą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis