Vilniui – „svajonių“ ir atsargus scenarijai
Viena iš Vilniaus darnaus judumo plano rengėjų Kristina Gaučė pabrėžė, jog piktindamiesi, kad vis daugiau miesto gatvių ploto atiduodama viešajam transportui, pamirštame vieną faktą – automobilį Vilniuje turi 414 gyventojų iš tūkstančio.
Kaune lengvųjų automobilių daugėja maždaug keturis kartus sparčiau, nei jų daugėja vidutiniame Europos mieste. Taip pat Kaunas, nepaisant įvairių eismo saugumo priemonių, išlieka avaringiausias Lietuvos miestas.
Vadinasi, turime paisyti ir daugiau nei pusės automobiliu nesinaudojančių miestiečių interesų.
Skaičiavimai rodo, jog gatvių pralaidumas taip pat labai didėja atskyrus vieną juostą viešajam transportui.
„Jei suplanuojame gatves teikdami pranašumą viešajam transportui, pralaidumas yra apie 40 tūkst. žmonių per valandą“, – sakė Kristina Gaučė. Jei ta pačia gatve judėtų tik lengvieji automobiliai, jos pralaidumas būtų kiek daugiau nei 12 tūkst. žmonių per valandą.
Kalbėdama konferencijoje K. Gaučė sakė, jog Vilniui ruošiami netgi du darnaus judumo scenarijai: vienas remiasi geriausiais užsienio pavyzdžiais ir siekia stipriai sumažinti automobilių naudojimą mieste. Kitas – atsargesnis, supaprastintas bei mažiau ambicingas pirmojo scenarijaus variantas.
Įvažiuoti į senamiestį automobiliu taps prabanga
Darnaus judumo plane miestas suskirstytas į Senamiestį, centrą (į jį papuola Konstitucijos prospektas, dalis Šeškinės, Šnipiškės, Žvėrynas) ir periferinius rajonus. Miesto gatvės skirstomos į kategorijas nuo A iki D.
A kategorijos gatvėse neturi skraidžioti nei paukščiai, nei plaukioti žuvys, jose turi greitai važiuoti motorizuotas transportas.
A gatvės skirtos greitam lengvųjų automobilių eismui, jose negali būti viešojo transporto. D gatvės – nedidelės gatvelės šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, parduotuvių, darželių ir mokyklų. Jomis važiuoja viešasis transportas, automobilių greitis turėtų būti stipriai apribotas.
„A kategorijos gatvėse neturi skraidžioti nei paukščiai, nei plaukioti žuvys, jose turi greitai važiuoti motorizuotas transportas, – taip eismą tik automobiliams skirtose gatvėse apibūdino K. Gaučė. – Tuo metu D kategorijos gatvėmis visi juda lėtai. Turiu duomenų, jog Vilniuje D kategorijos gatvėse kas mėnesį žūsta po 3–4 žmones. Juk tai gatvės, kuriomis žmonės eina namo iš parduotuvės!“
Pagal K. Gaučės pristatytą planą Vilniaus senamiestis turėtų priklausyti žmonėms, o ne automobiliams. Žinoma, viskas bus daroma palaipsniui: senamiestyje dar labiau mažės automobilių stovėjimo vietų, bus apmokestintas pačių taršiausių automobilių įvažiavimas į šią zoną. Vilniuje iš daugiau nei 300 tūkst. automobilių maždaug trečdalis yra itin taršūs. Jiems įvažiavimas į senamiestį turėtų tapti didele prabanga.
Gatvėse prioritetą ketinama skirti viešajam transportui – tikrai ne lengviesiems automobiliams. Taip pat svarstoma integruoti „Lietuvos geležinkelius“ į miesto transporto sistemą, kad dalį kelio būtų patogu įveikti traukiniu.
Urbanistė taip pat pastebėjo, jog Vilniaus dviračių takų tinklas yra stipriai „sutrūkinėjęs“, reikia nutiesti dviračių takus, kurie sujungtų atkarpas.
Tyrimas: beveik pusė vaikų galėtų patys ateiti į mokyklą, tačiau tai nesaugu
Ruošdami Vilniaus darnaus judumo planą specialistai atliko įdomų tyrimą: vienos vidurinės mokyklos tėvai buvo apklausti, kodėl veža vaikus į mokyklą.
„40 proc. vaikų galėtų ateiti į mokyklą. Juos veža todėl, kad vaikai turėtų eiti pro apleistas arkas tarp namų, pro krūmynus, be pavadžio vedžiojamus šunis. Kiekviena mokykla turi apie tai galvoti. Manome, jog mokykla turėtų susidaryti kelionės į mokyklą planą ir tvarkyti tokias vietas“, – sakė K. Gaučė.
Viliamasi, jog iki 2030-ųjų 30 proc. vilniečių naudosis viešuoju transportu. K.
Klaipėdos plano rengėjai nebuvo itin ambicingi ir iki 2030-ųjų užsibrėžė keliones automobiliais sumažinti tik kiek daugiau nei 10 proc. Taip pat siekiama 5 proc. padidinti viešojo transporto naudojimą.
Gaučė žvelgia realistiškai – jei miesto valdžios atstovai iki birželio pabaigos pritars bent kelioms iš urbanistų siūlomų priemonių, kelis žmones būtų galima išgelbėti nuo priešlaikinės mirties dėl oro taršos. Šiandien skaičiuojama, jog dėl šios priežasties kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 3000 lietuvių.
Kaunas kol kas dar neturi darnaus judumo plano gairių, sako vienas iš šio plano rengėjų Egidijus Skrodenis.
Tačiau šio plano rengėjai jau apsibrėžė dėl oro taršos kylančias problemas: teršalai sukelia ligas, trumpinančias kauniečių gyvenimą vidutiniškai 6 mėnesiais, automobilių išskiriamas švinas gali nulemti žmogaus intelekto sutrikimą, nemažėja eismo įvykių, žmonės gyvena nuolatinio padidinto triukšmo zonoje. Kaune lengvųjų automobilių daugėja maždaug keturis kartus sparčiau, nei jų daugėja vidutiniame Europos mieste. Taip pat Kaunas, nepaisant įvairių eismo saugumo priemonių, išlieka avaringiausias Lietuvos miestas.
Šiuo metu Kaune toliau renkami duomenys apie gyventojų judėjimą, logistiką, parkavimą, apklausiami viešojo transporto keleiviai.
„Kaune rytinio piko metu daugiau nei 85 proc. srauto sudaro lengvieji automobiliai ir jie perveža apie 57 proc. visų keliaujančių tuo metu“, – pateikia jau gautus duomenis E. Skrodenis. Kai kuriose miesto vietose (aplink Savanorių prospektą) parkavimo vietų trūkumas siekia 850 %.
Klaipėdoje – panašūs planai dėl senamiesčio
Kauno viešasis transportas per dieną perveža 217 tūkstančių gyventojų. Lyginant su panašiaus dydžio miestais Varna, Vinica, Kaunas yra vidutiniokas. Vinicoje pervežama beveik 400 tūkst. viešojo transporto keleivių, tačiau Varnoje – tik apie 140 tūkst.
15-ai kilometrų gatvių Kaune tenka vienas kilometras dviračių tako. Kol kas dviračiais keliauja 1 proc. kauniečių, tad darnaus judumo plano rengėjai tikisi, kad šį skaičių galima padidinti įrengus žalias dviračių juostas gatvėse, daugiau dviračių laikiklių.
Viena intensyviausiai pėsčiųjų naudojamų vietų yra Laisvės Alėja. ( ja pereina apie 5000 žmonių laikotarpyje nuo 9 iki 10 val. ryto).
40 proc. vaikų galėtų ateiti į mokyklą. Juos veža todėl, kad vaikai turėtų eiti pro apleistas arkas tarp namų, pro krūmynus, be pavadžio vedžiojamus šunis.
Kol kas Kauno darnaus judumo plano rengėjai teturi tiek duomenų ir dalinasi planais didinti naudojimąsi viešuoju transportu. Jie bendrauja su kauniečiais, įvairių visuomeninių organizacijų atstovais, specialių poreikių turinčiais žmonėmis. Kauno darnaus judumo planas geriausiu atveju svarstymui bus pateiktas liepos pabaigoje.
Klaipėdos darnaus judumo planą pristačiusi Ieva Markucevičiūtė teigė, jog šiame mieste egzistuoja viena pagrindinė gatvė, tarsi miesto ašis, o dauguma gyventojų turi būstus toliau nuo miesto centro (ir toliau aktyviai keliasi į jį gyventi), todėl renkasi automobilius vykti į darbą ar kitais reikalais.
Klaipėdos plano rengėjai taip pat svarsto Klaipėdos senamiestį bei Smiltynę paversti tik pėstiesiems skirta zona, taip pat rajonuose kurti paslaugų centrus, sutvarkyti jų aplinką.
Sulaukė kritikos dėl pataikavimo automobilių vairuotojams
Vis tik Klaipėdos atstovė teigė, jog šiame mieste daugiau nei trečdalis (36 proc.) gyventojų keliauja automobiliais todėl „nerealu įsivaizduoti, kad visi jie persės ant dviračių“. Klaipėdos plano rengėjai nebuvo itin ambicingi ir iki 2030-ųjų užsibrėžė keliones automobiliais sumažinti tik kiek daugiau nei 10 proc. Taip pat siekiama 5 proc. padidinti viešojo transporto naudojimą – toks tikslas daug nuosaikesnis, nei, pavyzdžiui, Vilniaus, kur beveik pusė gyventojų šiuo metu renkasi automobilį. Vilniaus ekspertai tikisi, kad iki 2030-ųjų net trečdalis vilniečių naudosis viešuoju transportu.
Klaipėdos plano rengėjai rengiasi sukurti greitojo viešojo transporto maršrutą Taikos ir Tiltų gatvėmis, autobusams ir troleibusams būtų išskirta atskira A juosta.
Klaipėdos centrinėse gatvėse ketinama reorganizuoti transporto sistemą, sukuriant daugiau erdvės dviračiams, prie daugiabučių, įvairių traukos objektų ketinama įrengti dviračių stovus.
Vis dėlto I. Markucevičiūtė užsiminė ir apie sąlygų automobilių eismui gerinimą.
Tai užkliuvo aplinkosaugos ekspertui Liutaurui Stoškui – jis pastebėjo, kad miestų darnaus judumo planai neturėtų gerinti eismo automobiliais situacijos, o priešingai – kuo daugiau prioritetų sukurti viešajam transportui, dviračiams.
Klaipėdos plano rengėjai pastebėjo, jog didelis kiekis žmonių iš mažesnių miesto rajonų keliauja kur nors į centrą, greičiausiai įvairių paslaugų: apsipirkti, į kirpyklas, poliklinikas. Todėl planuojama atnaujinti aplinką ir takus aplink daugiabučius gyvenamuosius namus rajonuose, kad poreikis kažkur toliau važiuoti išnyktų, visas paslaugas būtų galima gauti vienoje vietoje.
