„Vienas pagrindinių užstato sistemos tikslų Lietuvoje yra saugoti aplinką – užtikrinti, kad gamtoje dažniausiai vartojamų gėrimų pakuotės atsidurtų surinkimo vietose ir nukeliautų pas perdirbėjus. Užstato sistemą įsteigę ir palaikantys gėrimų gamintojai ir importuotojai dabar žengia reikšmingą žingsnį, į rinką išleisdami PET plastiko pakuotes su pritvirtintais kamšteliais.
Ši praktika didina tikimybę, kad kamšteliai į taromatus pateks kartu su buteliais, atitinkamai sumažės galimybių jiems atsidurti pievose, parkuose, miškuose ar paežerėse“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas.
Pokyčiai įsigalioja liepą
USAD primena, kad Europos Sąjungoje siekiant mažinti aplinkos taršą, nuo šių metų liepos 3-osios draudžiama tiekti rinkai plastikinius butelius ir kombinuotą gėrimų tarą su nepritvirtintais, iš plastiko pagamintais kamšteliais.
Lietuvos gyventojai į taros surinkimo vietas grąžina 9 iš 10 užstato sistemoje dalyvaujančių butelių ir skardinių. Pasak G. Varno, šis aukštas rezultatas buvo pasiektas ne iš karto – užstato sistemos starto metais fiksuoti kiek mažesni rodikliai. Dėl to USAD vadovas tikisi, kad kamštelių naujovei įsitvirtinti irgi prireiks šiek tiek laiko, tačiau ilgainiui gyventojams tai kels vis mažiau nepatogumų, nes vis daugiau žmonių supras šio sprendimo naudą gamtai, taps sąmoningesni ir palaikys idėją, jog „Gerai, kai yra, kas laiko“.
Poveikiu gamtai abejoja retas
Tyrimo duomenimis, šiuo metu vos mažiau negu ketvirtadalis (24 proc.) respondentų nurodė, kad prisitaikyti prie pokyčio jiems buvo sunku. Panaši dalis (23 proc.) respondentų atsakė, kad pritvirtintas kamštelis trukdo gerti. 8 proc. apklaustųjų išreiškė abejojantys, ar pritvirtintas kamštelis sumažins aplinkos taršą.
Gėrimų pramonėje plastikas įsitvirtino, nes yra lengva, saugi ir patvari medžiaga. Be to, mokslas ir inovacijos įgalina keisti plastiko savybes, pavyzdžiui, padaryti jį lengviau perdirbamą, arba sumažinti pakuočių sienelių storį, taip palengvinant pakuotes, sunaudojant mažiau žaliavų.
Apklausa Lietuvoje parodė, kad žmonėms plastiko pakuotės yra patogios, nes vandenį, gaiviuosius ar kitus gėrimus plastiko buteliuose reguliariai arba kartais perka net 92 proc. respondentų.
USAD duomenimis, PET plastiko buteliai sudaro daugiau negu pusę kasmet grąžinamų pakuočių vienetų. Pernai gyventojai grąžino 353 mln. PET butelių. Palyginti, aliuminio skardinių grąžinta beveik 287 mln., plieno skardinių 1,6 mln., stiklo butelių – 44 mln. Iš viso pernai per užstato sistemą surinktų pakuočių kiekis siekė 685,79 mln. ir buvo rekordinis. Procentinė surinktos taros dalis išliko tokia pati, kaip ir anksčiau: grąžinta apie 92 proc. į rinką išleistų pakuočių.
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą, USAD užsakymu gegužę atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Iš viso apklausta 1016 žmonių skirtingose šalies vietovėse, jų amžius – nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo tikslas – išaiškinti šalies gyventojų aplinkos švaros, taršos ir naujų pakuočių (su pritvirtintu kamšteliu) vertinimą.
