Šių metų pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma respondentų mano, jog už vandens telkinių švarą daugiausia atsakingos yra gamybos pramonės ir nuotekų valymo bendrovės – šiuos pasirinkimus pažymėjo atitinkamai 76 proc. ir 77 proc. apklaustųjų. 63 proc. gyventojų teigia, kad upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybė priklauso ir nuo šalies žemdirbių.
Tuo metu mažesnė dalis respondentų atsakomybę už vandens telkinių švarą yra labiausiai linkę prisiimti sau. 61 proc. apklaustųjų teigia, kad vandens telkinių švarą labiausiai užtikrina atliekų rūšiavimas, 59 proc. – suvokimas, ko negalima pilti į kanalizaciją, 44 proc. – plastiko produktų atsisakymas, 41 proc. – ekologiškų priemonių naudojimas.
„Apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma šalies gyventojų atsakomybę už vandens telkinių švarą yra linkę priskirti kitiems ir tik po to sau. Be abejo, nuotekų valymo įmonių vaidmuo, siekiant palaikyti vandens telkinių švarą, yra labai svarbus, tačiau tiek verslas, tiek gyventojai turi suprasti, kad tarša prasideda nuo jų ir imtis atsakomybės ją mažinant. Verslas tą gali padaryti tobulindamas savo gamybos procesus, o gyventojai, pavyzdžiui, rinkdamiesi produktus, pagamintus iš aplinkai draugiškų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius akcentuoja, kad būtent buityje naudojamas plastikas ir su juo atsirandančios naujos teršalų rūšys – ftalatai ir fenoliai – yra vieni labiausiai vandens taršą lemiančių veiksnių. Dėl sparčiai didėjančios koncentracijos nuotekose juos išvalyti yra daug sunkiau, todėl nors „Vilniaus vandenys“ nuolat investuoja į savo įrenginių atnaujinimą, bendrauja su verslu konsultuojant juos taršos mažinimo klausimais, tačiau būtinas didesnis visų pramonės įmonių bei gyventojų įsitraukimas, siekiant išsaugoti švarią supančią aplinką.
Jam antrina ir Gamtos tyrimų centro ekspertė Rasa Tumaševičiūtė: „Norint turėti švarius vandens telkinius, gyventojai turėtų nepilti į kanalizaciją kavos tirščių, maisto likučių, cheminių valiklių, senų vaistų, kosmetikos, panaudotų aliejų ir kitų atliekų. Taip pat prisijungti prie paplūdimio, upelio ar pelkių valymo, švaros saugotųjų iniciatyvų ar pradėti savo“.
Gamtos tyrimų centro ekspertės nuomone, žemdirbiai turėtų apriboti pesticidų ar trąšų naudojimą ir visada laikytis jų naudojimo nurodymų. Požeminis vanduo gali būti užterštas blogai valytomis arba nevalytomis buitinėmis arba pramoninėmis nuotekomis, todėl svarbu rūpintis tinkamu jų išvežimu ir įrenginių stabiliu darbu.
Norint turėti švarius vandens telkinius, būtinas ir nuolatinis švietimas taršos klausimais.
„Nors „žaliai“ mąstančių žmonių daugėja, vis dar susiduriame su nuomone, kad aplinkosauga yra ne gyventojų rūpestis. Pastebime, kad mokėdami už komunalines paslaugas gyventojai yra linkę tikėtis, jog gamtos apsauga turi pasirūpinti įmonės, kurios surenka mokestį, tačiau tai ne visai teisinga. Iš tiesų įmonių galimybes pasirūpinti aplinkos švara varžo technologinių sprendimų ribotumas, todėl labai svarbu, kad gamybos ir vartojimo tendencijos taip pat būtų tvarios“, – sako Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto vicemeras, kuruojantis energetikos klausimus.
2020–2030 m. bendrovė „Vilniaus vandenys“ išsikėlė 15 su socialine atsakomybe susijusių tikslų. Tarp jų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t. Specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ bendrovė siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo. Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių.
Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
