„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 08 05

Tytuvėnų regioninis parkas: sakralinis paveldas ir gamtos turtai

XVII-XVIII amžius menantis Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis – Lietuvos sakralinės architektūros šedevras ir Tytuvėnų regioninio parko pasididžiavimas. Į Šiluvoje vykstančius atlaidus suplūsta minios maldininkų ir piligrimų iš viso pasaulio. Ne mažiau įdomi ir gamta – parke gyvena ne viena reta augalų ir gyvūnų rūšis.
Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika
Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika / Indrės Bungardaitės / 15min nuotr.

Gotika, renesansas, barokas – visa tai puikiai dera Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio architektūroje. XVII amžiuje vienuolius pakvietė dvarininkas Andrius Valavičius. Legenda pasakoja, kad statyboms vadovavęs Tomas Kasparas sykį ant kalvos išvydo negęstantį šviesulį, kurį vienuoliai palaikė ženklu ir nusprendė, kad bažnyčia turi iškilti būtent šioje vietoje.

Būriai maldininkų kasmet suplūsta į Šiluvą, kurioje, kaip tikima, 1608 metais piemenėliams pasirodė Marija. Tai – oficialiai katalikų Bažnyčios pripažintas, seniausias Mergelės apsireiškimas Europoje. Kasmet rugsėjo pradžioje Šiluvoje vykstantys atlaidai – didžiausi Lietuvoje.

Tytuvėnų regioninio parko nuotr./Šiluvos atlaidai
Tytuvėnų regioninio parko nuotr./Šiluvos atlaidai

Sakoma, kad bandą ganydami piemenėliai ant vieno didelio akmens pamatė graudžiai verkiančią mergaitę su kūdikiu ant rankų. Paklausta, ji paaiškino verkianti, nes vieta, kur anksčiau garbintas jos sūnus pavirto dirbamais laukais. Ištisus šimtmečius paslaptingas pasakojimas sklido iš lūpų į lūpas ir galiausiai pasiekė mūsų laikus.

Verta pamatyti Akmenės kaimo pakraštyje stūksantį koplyčios akmenį. Teigiama, kad mažutę koplytėlę 1808 metais pastatė dvarininkė Kontrimienė. Anksčiau šioje vietoje tikintieji lankydavosi dažniau – iš paaukotų lėšų buvo išlaikoma prieglauda.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Akmenės akmuo su koplytėle
Luko Balandžio / 15min nuotr./Akmenės akmuo su koplytėle

Pasakojama, kad ant paslaptingo akmens buvo aukojama dar pagonybės laikais. Senąją krašto istoriją byloja piliakalniai, alkakalniai ir pilkapiai.

Autentišką Tytuvėnų regioninio parko kraštovaizdį kuria kalvos, žaliuojančios lygumos, gyvybe knibždėte knibždančios pelkės ir durpynai, ežerų virtinė. Čia galima išvysti straksintį baltąjį kiškį, grakščiąją lūšį ar vandenyje besimurkdančią ūdrą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ežerų virtinė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ežerų virtinė

Tai – paukščių mėgėjų rojus. Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje pasitaiko jerubių, juodųjų meletų, pelėdsakalių, uldukų, juodųjų gandrų, o rudeninių migracijų metu suplūsta tūkstančiai gervių.

Tytuvėnų regioninis parkas fotografo akimis:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs