Vertina teigiamai
Nuo 2016 m. vasario Lietuvoje įsigaliojo užstato sistema – lietuviai alaus, alaus kokteilių, nealkoholinių gėrimų, giros, visų tipų vandens, sulčių ir nektarų PET, metalines ar stiklines pakuotes pradėjo nešti į taromatus. Panašiu būdu – įdiegdamos užstato sistemą – su aplinkos tarša kovoja daugelis Europos valstybių, todėl šiuo keliu pasuko ir Lietuva. Gyventojus neteršti, nemesti vienkartinių taros pakuočių į aplinką motyvuoja ne tik sąmoningumo veiksnys, bet ir finansinis aspektas – galimybė atgauti 10 euro centų užstatą.
Atliekų, patenkančių į taromatus, srautas nusistovėjo palyginti greitai, grąžinta net 75 proc. į rinką išleistų pakuočių – tai viršijo lūkesčius.
Po metų užstato sistemos gyvavimo pateikti „Užstato sistemos administratoriaus“ duomenys rodė, kad lietuviai tai vertina palankiai. Atliekų, patenkančių į taromatus, srautas nusistovėjo palyginti greitai, grąžinta net 75 proc. į rinką išleistų pakuočių – tai viršijo lūkesčius.
O pačią užstato sistemą kone 80 proc. apklaustų žmonių vertino palankiai. Įvertinus palankius užstato sistemos rezultatus, imta svarstyti ir apie užstato sistemos plėtrą. Jei pamiškėmis alaus skardinės ir gėrimų buteliukai jau nesimėto, stipriojo alkoholio ar sulčių pakelių vis dar randama. Ar galėtų užstato sistema priglausti stipriojo alkoholio tarą ir tetrapakus?
Klaustukas tik vienas
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas tikino, kad apie užstato sistemos plėtros idėją šiuo metu aktyviai diskutuojama. „Minčių plėsti užstato sistemą tikrai yra. Apie tai, tiesa, galvoja ne tik Lietuva. Labiausiai užstato sistemą išplėtusi šiuo metu yra Suomija. Šioje šalyje į užstato sistemą yra įtraukti ir stiprieji alkoholiniai gėrimai. Tai buvo nuspręsta, tiesa, dėl gyventojų tankumo – kad nereikėtų pas juos važinėti ir surinkinėti stiklo taros. Taigi gyventojai stipraus alkoholio tarą į taromatus veža patys. Pavyzdžiui, Estija yra pasiskaičiavusi, kad įtraukti stipriojo alkoholio tarą į užstato sistemą yra per brangu, nes labai pabrangta stiklo pakuočių atliekų tvarkymas“, – kitų šalių patirtį vertino pašnekovas.
Lietuva, pasak D.Krinicko, šiuo metu dar tik svarsto. „Matome tam tikrų argumentų už, pavyzdžiui, kad aplinkoje nesimėtytų butelių nuo putojančio vyno, degtinės ar kitų stiprių alkoholinių gėrimų. Kita vertus, neturime aiškaus sprendimo, kokį poveikį turės toks sprendimas? Kokią įtaką tai padarytų prekių ir paslaugų kainai, jei išaugs stiklo pakuočių atliekų tvarkymas? Koks poveikis bus rinkliavų sistemai, nes pakuočių atliekų tvarkymo surinkimas taip pat kainuoja. Galiausiai, kaip tai atsilieps gamintojams ir importuotojams? Taigi, kol kas mes laikomės neutralios pozicijos. Plėsti galbūt būtų ir tikslinga, bet tam, kad pasakytume tvirtai, mums reikia atlikti išsamius vertinimus“, – neabejojo Atliekų departamento vadovas.
Klausimų ir vertinimo kriterijų – tikrai ne vienas. „Pavyzdžiui, stiklo konteineriai, į kuriuos jau dabar yra investuota. Įtraukus stipriuosius alkoholinius gėrimus į užstato sistemą, konteineriai taptų mažai naudojami. Galima sakyti, kad liktų stiklainiai nuo konservų, galbūt dar kvepalų buteliukai ir panašūs dalykai. Įvertinkime dar ir tai, kad stiklainius nuo konservų žmonės neretai pasilieka, nes konservuoja, panaudoja antrą kartą. Taigi stiklo konteineriai būtų naudojami mažai, ir kiltų rizika, kad padarytos investicijos taps neefektyvios. Vertindami užstato plėtrą, turime įvertinti visus įmanomus kriterijus – įvykdytas, suplanuotas investicijas taip pat“, – dėstė D.Krinickas.
Kalbant apie užstato sistemos plėtrą, klausimų kelia tik stipraus alkoholio tara, o dėl tetrapakų apsispręsta jau tvirtai – jie užstato sistemoje nedalyvaus. „Tetrapakų įtraukimo į užstato sistemą, padiskutavus su gamintojais, importuotojais, užstato sistemos organizatoriais, kitais specialistais ir žinant, kad jokioje kitoje valstybėje tokios praktikos nėra, nuspręsta atsisakyti. Būtų labai daug problemų ir su higienos reikalavimais, ypač laikant tas pakuotes parduotuvėse.
Atsirastų įvairių rūgimo procesų, bakterijų, ypač kalbant apie pieną ir panašius produktus. Vienintelis dalykas, kas dabar vertinama – stipraus alkoholio gėrimų įtraukimas į užstato sistemą“, – kalbėjo D.Krinickas, tikėdamasis, kad analizę pavyks atlikti per keletą mėnesių.
Pramonininkai nepritaria
Importuotojai, prekybos įmonės, gamintojai ir atliekų perdirbimo asociacijos užstato sistemos plėtimą stipraus alkoholio tara vertina skeptiškai. Vienas pagrindinių jų argumentų – jau įrengta stiklo atliekų rūšiavimo infrastruktūra ir efektyvus jos veikimas. „Dabartinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema, veikianti nuo 2016 m. vasario 1 d., apima 67,6 tūkstančius tonų stiklo pakuočių atliekų, iš kurių 10 proc. dalyvauja užstato sistemoje. Pažymėtina, kad, nuosekliai vystant rūšiuojamojo surinkimo savivaldybėse sistemą, nuo 2013 metų iki 2015 metų stiklo pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymas pakilo 38 proc., t.y. stiklo pakuočių atliekų padidėjo nuo 54,7 proc. iki 74,3 proc.“, – komentavo pramonininkai.
Atkeiptas dėmesys, kad per kelis metus buityje susidarančių pakuočių atliekų surinkimas siekia 70–90 proc., o stiklo pakuočių atliekų surinkimas kai kuriose savivaldybėse siekia ir 90–100 proc.
Atkreiptas dėmesys, kad per kelis metus buityje susidarančių pakuočių atliekų surinkimas siekia 70–90 proc., o stiklo pakuočių atliekų surinkimas kai kuriose savivaldybėse siekia ir 90–100 proc. Palietus jau atliktų investicijų efektyvumo klausimą pabrėžiama, kad, į užstato sistemą įtraukus stiprųjį alkoholį, į taromatus būtų perkelta apie 120 mln. vienetų arba 56 tūkst. tonų vienkartinių stiklo pakuočių per metus, o tai sudaro apie 84 proc. visų dabartinėje rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje dalyvaujančių vienkartinių stiklo pakuočių. Kitaip tariant, esama infrastruktūra – 285 tūkst. individualių valdų konteinerių ir visiška dauguma – 9,4 tūkst. kolektyvinių stiklo konteinerių taptų iš esmės nebereikalingi.
Anot pramonininkų, gamintojų ir atliekų tvarkytojų, svarbu ir tai, jog šiuo metu stiprieji gėrimai į užstato sistemą įtraukti tik vienintelėje Europos šalyje – Suomijoje. Priežasčių šiuo būdu neplėsti užstato sistemos, anot jų – ne viena. Pirmiausia, užstatas sudaro labai menką stipriųjų gėrimų kainos dalį, todėl tai nemotyvuotų gyventojų grąžinti taros.
Antra, dėl didelės šių gėrimų įvairovės pasunkėtų pats užstato sistemos administravimo procesas. Be to, didžioji dalis stipriųjų gėrimų yra importuoti, todėl reikėtų vengti apriboti importą, o ir priimti rankiniu būdu stiklinius butelius daliai mažesnių parduotuvių būtų itin sunku. Galiausiai, anot pramonininkų, panaudotų stiklinių butelių tvarkymo užstato sistemoje pabrangimas būtų neproporcingas aplinkosauginei naudai, palyginti su tvarkymu konteinerinėje sistemoje.
Atliekų departamento vadovas D.Krinickas tikino, kad išsamiai analizuojant padėtį bus atkreiptas dėmesys į daugybę kriterijų, stiklo konteineriai – vienas iš jų. Taigi, tikslus atsakymas, kaip atliekų tvarkymą ir rūšiavimą veiktų užstato sistemos plėtra, ir sprendimas galimas tik po detalios analizės. Pasak D.Krinicko, Aplinkos ministerija ją jau inicijuoja. Rugsėjo mėnesį ketinama pasirašyti sutartį su vertinimą atliksiančiais partneriais. Pašnekovas spėjo, kad atsakymų galbūt galima tikėtis po kelių mėnesių.
