Augina didžiuosius milčius, tačiau potencialo turi ir kiti vabzdžiai
Pranešimą renginyje „Wait. What?“ („Palauk. Ką?”) skaičiusi jauna verslininkė iškart nušoko nuo scenos pakamantinėti skeptiškai nusiteikusios auditorijos – kodėl vabzdžių valgymas jiems atrodo keista?
„Man tai visai neatrodo keista. Priešingai – nuo Azijos ir Vakarų Europos šalių atsiliekame kokiais 5-eriais metais. Europos Sąjungoje šioje srityje veikiantys startuoliai jau pritraukė apie 355 milijonus eurų investicijų. Manau, tai šį bei tą pasako“, – savo istoriją pradėjo M.Šidlauskaitė.
Tuo metu gyvenau 18 kvadratinių metrų nuomojamame bute. Pirmąją naktį, kai vabzdžiai knibždėjo maždaug už 3 metrų nuo mano galvos, tikrai labai dažnai kėliausi patikrinti, ar lervos nepabėgo!
Vabzdžius nuo seno valgo įvairių Azijos šalių gyventojai. Toks maistas gali pakeisti mėsą, nes turi labai daug baltymų, tačiau, pavyzdžiui, pašaro tokiam pat kiekiui baltymų užauginti reikia 5 kartus mažiau, žemės ploto – apie 16 kartų mažiau, vandens – 5,5 karto mažiau nei auginant jautieną. Vabzdžiai sudaryti iš 82 proc. baltymų, priklausomai nuo jų rūšies ir paruošimo būdo.Taip pat jie turi Omega 3 ir Omega 6 riebalų rūgščių.
M.Šidlauskaitė šiuo metu augina didžiuosius milčius (vabzdžius), tačiau pasaulyje paklausios tampa netgi musės.
„Milčius pradėjome auginti todėl, kad jie yra viena iš Europos Sąjungoje leistinų auginti rūšių, jie santykinai greitai ir lengvai auga“, – atskleidė M.Šidlauskaitė. Vabzdžių augintojai kitose šalyse jau augina net muses – jos naudojamos kaip baltymas gyvulių pašarams gaminti, tačiau taip pat jos daug greičiau užauga ir yra naudojamos kaip maistinių atliekų perdirbėjos. Musės taip pat turi imunitetą įvairioms bakterijoms, kurias suvartoja kartu su maistu, nes šis dažniausiai jau būna parūgęs ar papuvęs.
Gerą darbą iškeitė į vabzdžius ir neįprastą idėją
Pašnekovė prisipažįsta, jog niekada gyvenime neturėjo nieko bendro nei su entomologija, nei su ūkininkavimu. Tačiau jau ankstyvoje jaunystėje ji pasirinko netradicinį kelią – įstojo į eksperimentinę lyderystės studijų programą, studijuodama kartu su grupės draugu suorganizavo pirmąjį „TEDx“ renginį Kaune „TEDxKaunas“ (kuriame pranešėjai iš įvairių sričių ir šalių dalijasi vertingomis įžvalgomis).
„Po bakalauro studijų kelis kartus nesėkmingai bandžiau įsidarbinti. Supratau, kad „žalio“ bakalauro niekas nenori, arba siūlo tik neįdomius, techninius darbus. Tada nusprendžiau atlikti kelias praktikas ir įstojau į ekonomikos magistrą“, – pasakojo aktyvi mergina.
Pradėjusi studijuoti ji rado darbą olandų kapitalo bendrovėje.
„Viskas sekėsi gerai, komanda augo, tačiau giliai širdyje norėjosi sukurti kažką savo. Ir vieną vakarą žiūrėjau Naujosios Zelandijos laidą apie futurizmą. Jos autoriai taip nupiešė ateities vaizdą: žmogus ateina į restoraną, iš hologramų užsisako patiekalą ir robotas jam atveža... vabzdžių. Tą akimirką mano galvoje užsidegė kažkokia lemputė – dar niekada nebuvau taip panirusi į kokią nors idėją“, – neįprastos idėjos gimimą prisimena M.Šidlauskaitė.
Kuo daugiau mergina domėjosi vabzdžiais, tuo perspektyvesnė ši idėja jai atrodė. Tačiau prieš pradėdama verslą, ji parsisiuntė nedidelį kiekį vabzdžių.
„Tuo metu gyvenau 18 kvadratinių metrų nuomojamame bute. Pirmąją naktį, kai vabzdžiai knibždėjo maždaug už 3 metrų nuo mano galvos, tikrai labai dažnai kėliausi patikrinti, ar lervos nepabėgo!“ – šiandien iš savo „ūkininkavimo“ pradžios juokiasi „Cogastro“ įkūrėja.
Galiausiai ji suprato, kad plėtoti savo verslą ir dirbti įmonėje visu etatu – neįmanoma, ir sunkiai priimtą sprendimą pranešė savo vadovams.
„Ką?!“ – tokios reakcijos mergina sulaukė, kelis kartus pakartojusi, ką ketina daryti.
„Palikusi darbą šiuo metu jau 9 mėnesius tik auginu vabzdžius. Žinoma, buvo visokių dvejonių: o ką darysiu, jei nepasiseks? Tačiau net ir mano vadovai, stambų verslą sukūrę žmonės, nerado argumentų, kuriais galėtų atkalbėti jauną žmogų nuo savo verslo sukūrimo ir mane palaikė“, – sako vabzdžių augintoja.
Rado, kaip apeiti vakariečių pasibjaurėjimą
Pašnekovė teigia, kad pagrindinis ją sužavėjusios veiklos aspektas – ekologija ir mažesnis vartojimas.
„Vabalai patys savaime – anokia čia idėja. Tačiau tai, kad jie sunaudoja gerokai mažiau žemės ir vandens resursų bei išskiria mažiau CO2 lyginant su gyvulių auginimu – čia visas vabzdžių valgymo idėjos žavesys. Man vabzdžiai labiausiai patinka tuo, jog jie yra mažiau išteklių reikalaujanti alternatyva mėsos produktams“, – sako M.Šidlauskaitė.
Jos teigimu, žinant, kad žmonių populiacija auga, vabzdžių auginimas yra ateities perspektyva.
„Tiems, kas manote, kad tai šlykštu – vabzdžiai neturi jokio specifinio skonio. Nebent tas, kurį išgauni juos pagardindamas prieskoniais ar cukrumi. Palyginčiau juos su kukurūzais“, – sako M.Šidlauskaitė.
Beje, verslininkai jau suprato, kad Vakarų Europos kultūrai sunku perlipti per vidinį barjerą ir griebti skanauti skrudintą milčių ar svirplį. Todėl vabzdžiai pradėti malti į miltus, o iš jų gaminami makaronai, maistiniai batonėliai ir panašiai. Neįsiskaičius į tai, kas parašyta ant pakuotės, galima tokį gaminį suvalgyti net nežinant, iš ko konkrečiai jis pagamintas.
Ji svarsto, jog pasitelkus technologijas vabzdžiai kaip maisto žaliava gali tapti dar pigesni, o pats ūkininkavimas – patrauklesnis dar platesniam ratui besidominčiųjų.
Vabzdžių augintoja jau yra sulaukusi prašymų juos parduoti ir rengiasi tai daryti. Tačiau M.Šidlauskaitė skaičiuoja, kad pakankamai vabzdžių liktų fermoje tolimesniam veisimui.
Vabalai ir naujosios technologijos – sukūrusi fermą kuria ir įrangą jai prižiūrėti
Šiuo metu jos įkurta eksperimentinė ferma yra penkiolikos kvadratinių metrų – tai stelažai su daugybe porėtų plastikinių dėžučių.
Vabalai valgo dviejų tipų maistą – sausą ir šlapią. Sausą davinį sudaro įvairių rūšių sėlenos, o kaip šlapią maistą jiems galima įdėti bet kokią daržovę ar vaisių: bulvę, morką, kopūsto lapą ar obuolį.
„Žmonės, kurie augina vabalus savo reikmėms, jiems duoda tiesiog maisto atliekas: bulvių lupenas, pavyzdžiui, – paaiškina M.Šidlauskaitė. – Šioje fermoje dirbu darbus, tokius pat, kaip ir prižiūrint bet kokį gyvą organizmą: valau dėžutes ir šeriu. Vabalai nuo kitų gyvūnų skiriasi nebent tuo, kad turi vadinamąsias metamorfozes, stadijas: kiaušinėliai, kirmėlės, lėliukės ir tik tuomet – suaugę vabalai. Skirtingų stadijų vabalai turi būti atskirti vieni nuo kitų.“
M.Šidlauskaitė greitai pradėjo nebesusigaudyti daugybę įrašų turinčiame „Excel“ faile, kuriame žymėjosi informaciją apie vabzdžių vystymąsi, mitybą, veiksnius jų augimui. Todėl su trim jaunais programuotojais – Mantu Kumža, Sauliumi Čebanausku ir Vidu Drevinsku – nusprendė sukurti įrankį, kuris leistų visus šiuos duomenis lengviau išanalizuoti. Šis produktas bus skirtas kitoms vabzdžių fermoms ir komanda jau turi pirmąjį sistemos pirkėją iš užsienio.
„Ūkininkui svarbu stebėti ir suprasti pagrindinius veiklos rodiklius, tokius, kaip užauginamas vabzdžių kiekis, maistinė vertė, kiek jų bus įmanoma parduoti. Taip pat svarbu suprasti, kas šiems rodikliams daro įtaką. Nes vieno vabzdžio auginimas labai skiriasi nuo ištisų kolonijų auginimo“, – sako M.Šidlauskaitė. Ji svarsto, jog pasitelkus technologijas vabzdžiai kaip maisto žaliava gali tapti dar pigesni, o pats ūkininkavimas – patrauklesnis dar platesniam ratui besidominčiųjų.
„Ar mums pasiseks? Tikrai taip! Tik nežinau, kada...“ – šypsosi jauna verslininkė.
Auditorijos paklausta, koks vabalas skaniausias, ji pareiškia: „Tas, kurį pats užsiaugini!“
