Pasak Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus, komposto gaminimas tikriausiai visiems žinomas procesas: jei numesime ant žemės obuolio graužtuką, jis ilgainiui susiraukšlės, pradės pūti ir virs derlingos žemės grumsteliu – biologinė medžiaga grįžta atgal į gamtoje vykstantį apykaitos ciklą.
„Gyventojus skatiname prie savo namų turėti biologiškai skaidžių atliekų kompostines. Toks kompostavimas yra puikus būdas sutvarkyti atliekas, tačiau ne visi gali turėti vietos kompostinei, o ir kompostavimas nelabai tinkamas įvairios sudėties ir didesniems kiekiams biologiškai skaidžių atliekų“, – pasakoja T.Vaitkevičius.
Įmonės biologinio skaidymo įrenginiuose kompostavimas vyksta gerokai sparčiau nei buitinėmis sąlygomis – specialiuose tuneliuose palaikoma tam tikra temperatūra (šiluma išsiskiria nuo kompostavimo proceso), atliekos ventiliuojamos, vartomos. Kompostavimo procesas trunka iki 45 dienų. Suirusių biologiškai skaidžių atliekų masė virtusi kompostu sumažėja maždaug per pusę.
Reikia didesnio gyventojų įsitraukimo
Tam, kad kompostavimo tunelis būtų pilnai užkrautas, reikia mažiausiai 200 tonų maisto atliekų. „Šiuo metu vyksta kaupimo procesas, tunelis dar nėra uždarytas –procesui įsibėgėti reikia didesnio gyventojų įsitraukimo, kad būtų surinkta daugiau maisto atliekų“, – teigia direktorius.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujai maisto atliekų rūšiavimo tvarkai, oranžinių maišelių ir kibirėlių dar neatsiėmė pusė gyventojų, tačiau tai padariusieji atliekas atskiria teisingai, priemaišų procentas yra nedidelis – užterštumas plastiku ar popieriumi siekia vos 3,54 proc. Atlikus tyrimą nustatyta, kad 93 proc. tirtų maišelių turinyje buvo vien maisto atliekos.
Aerobinis kompostavimas, kurio metu naudojamas deguonis, nėra vienintelė alternatyva perdirbti maisto atliekas. „Planuojame įgyvendinti ir kitą projektą, kuris leistų maisto atliekas apdoroti anaerobiniu būdu (be deguonies), kai pirmiausiai išgaunama šilumos energija ir tik po to paverčiama kompostu – maisto atliekos būtų sunaudotos maksimaliai efektyviai“, – sako T.Vaitkevičius.
Jei maisto atliekos atskirai nesurenkamos, jos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose apdorojamos kartu su kitomis atliekomis. Šiuo atveju nėra galimybės jų perdirbti – po apdorojimo jos patenka į deginimo įrenginius. Šis tvarkymo būdas pagal neigiamą poveikį aplinkai užima antrą vietą po sąvartynų.
Rūšiuojant maisto atliekas namuose šiukšliadėžių nepadaugės
Anot direktoriaus, pradėjus rūšiuoti maisto atliekas, papildomų šiukšliadėžių gali ir neprireikti. Jei pakuotės išrūšiuojamos – atskiriamas popierius, plastikas, metalas bei stiklas į skirtingus konteinerius, o maisto atliekos keliauja į oranžinį maišelį, tai nereikia šiukšlių dėžės bendroms atliekoms. „Atsakingai rūšiuodami bendrųjų atliekų konteinerį galime pakeisti maisto atliekoms skirtu konteineriu“, – teigia T.Vaitkevičius.
Nuo šių metų pradžios surenkamos riebalinės atliekos, perdirbtas aliejus – VAATC didžiųjų gabaritų atliekų aikštelėse dalijamos specialios talpos, skirtos surinkti panaudotą aliejų.
Iš maisto atliekų ne tik šiluma, elektra, bet ir biometano dujos
Pasak UAB „Horeca sprendimai“ direktoriaus Vytauto Keršio, maisto praradimo ir švaistymo mažinimui reikalingas visų dėmesys – nuo maisto gamintojų iki maisto tiekimo, pramonės, mažmenininkų, o svarbiausia – vartotojų: „Per pastaruosius metus pastebėta, jog Lietuvos maitinimo ir prekybos įstaigos mažina perdirbimui atiduodamo maisto kiekius, taip pat mažėja augalinės ir gyvulinės kilmės riebalų kiekiai.“
Maisto švaistymas yra aktuali problema ne tik namų ūkiuose, bet ir versluose, todėl tam buvo imtasi ieškoti sprendimų. „Vienas iš jų – nebetinkamų maistui produktų surinkimas ir perdirbimas. Mūsų įmonė užtikrina, jog šie produktai yra rūšiuojami, perdirbami, iš jų išgaunamos biodujos ir vėliau gaminama elektros bei šilumos energija“, – teigia direktorius.
Netolimoje ateityje tinkamai perdirbtos maisto atliekos galės virsti ne tik šilumos ir elektros energija, bet ir biometano dujomis, kurios galės pakeisti iškastinį kurą. „Tokiu būdu maisto atliekos virsta tvariu atsinaujinančios energijos šaltiniu, mažinančiu neigiamą poveikį aplinkai“, – tvirtina V.Keršys.
Pakuotės išrūšiuojamos ir perdirbamos
Šiuo metu „Horeca sprendimai“ iš viešojo maitinimo įstaigų ir parduotuvių surenka nebetinkamus maistui produktus su visomis pakuotėmis.
„Pirmiausia, atskiriamos antrinės žaliavos – stiklas, plastikas, kartonas, mediena, kurios skirtos galutiniam perdirbimui ir antriniam panaudojimui. Vėliau, po maisto išpakavimo, išrūšiuotos ir apdorotos atliekos keliauja tolesniam perdirbimui, o iš gamybinių pakuočių, kurios jau nebetinka antriniam perdirbimui ir kurių šiuolaikinės technologijos kol kas negali apdoroti, išgaunama elektros ir šilumos energija. Tuo metu patys maisto produktai virsta homogenizuota separuota energetine biomase, kuri paverčiama elektra ir šilumos energija“, – pasakoja V.Keršys.
Ateities planuose – statyti biometano jėgainę
Artimiausiu metu įmonė planuoja Lietuvoje pastatyti biometano jėgainę, kurioje maisto atliekų žaliava būtų perdirbama į biometaną – dujas, kurios savo charakteristikomis prilygsta gamtinėms dujoms, todėl gali būti naudojamos net ir buitinių vartotojų.
Pasak V.Keršio, šie sprendimai svarbūs ne tik žmonėms, bet ir aplinkai, nes sutvarkomos vietoje susidarančios žemės ūkio atliekos, o ateityje ir iš gyventojų surinktos maisto atliekos. Svarbu ir tai, kad toks perdirbimo būdas mažintų CO2 emisijas, priklausomybę nuo iškastinio kuro ir nuo pabrangusių importuojamų dujų, pagamintų naujus ekologiškus degalus – biometaną, kuris būtų naudojamas žemės ūkio technikai vietoje brangstančio dyzelino.
Maisto iššvaistoma mažiau, didėja atsakingas vartojimas
Nuo 2017 metų veikiančios įmonės „Green Genius“ tiekimo grandinės vadovas Arvydas Noreika pasakoja apie maisto ir kavos tirščių perdirbimo projektą, kuriame šiuo metu dalyvauja per 20 juridinių asmenų.
„Projekte dalyvaujančių prekės ženklų skaičius kiekvienais metais auga, nors surenkamų atliekų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, pernai sumažėjo 5 tonomis. Tai reiškia, kad maisto iššvaistoma mažiau, jo vartojimas atsakingiau planuojamas, o maisto atliekos vis daugiau įmonių sutvarkomos atsakingai bei laikantis tvarumo principų“, – teigia A.Noreika.
Neišrūšiuotos atliekos pūva atviroje erdvėje ir skleidžia šiltnamio efektą skatinančias dujas
Pasak vadovo, jei maisto atliekos nėra išrūšiuojamos ir išmetamos kartu su mišriomis atliekomis į sąvartynus, jos pūva atviroje erdvėje ir skleidžia šiltnamio efektą skatinančias dujas:
„Dalis nesurūšiuotų maisto atliekų, kartu su kitomis neperdirbamos atliekomis keliauja į atliekų deginimo gamyklas, tačiau jų deginimas taip pat skleidžia oro taršą. Tuo tarpu „Green Genius“ savo biodujų jėgainėse išrūšiuotas organines bioskaidžias atliekas paverčia biodujomis, o iš jų gamina žaliąją elektrą, šilumą ir trąšas. Tad visos įmonės, dalyvaujančios „Green Genius“ maisto ir kavos tirščių perdirbimo projekte ir atsakingai rūšiuodamos maisto atliekas, tiesiogiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų aplinkoje mažinimo ir klimato kaitos stabdymo, stiprina žaliosios energetikos gamybos sektorių ir Lietuvos energetinę nepriklausomybę.“
Per metus sumažino tiek taršos, kiek CO2 apdorotų didelis miškas
Remiantis įmonės pateiktais duomenimis, praeitais metais socialiai atsakingos įmonės surūšiavo 49 t vartoti nebetinkamų kavos tirščių ir maisto atliekų, kurios perdirbtos į 19 518 kWh žaliosios elektros energijos. Šios atliekos nepateko į sąvartynus, todėl tarša sumažinta 118 t CO2. Tokį kiekį CO2 per metus apdoroja maždaug 5 500 medžių.
„Green Genius“ kavos tirščių ir maisto perdirbimo projektą taip pat vykdo švietėjiškais tikslais, siekdamas kurti įvairiapuses galimybes Lietuvos B2B (verslas – verslui) sektoriui siekti savo tvarumo tikslų.
„Susidomėjimas šiuo projektu ir įsitraukimas kasmet auga – tai rodo, jog mūsų iniciatyva yra svarbi ir reikalinga. Mielai dalinamės ne tik biodujų jėgainių sukuriamomis galimybėmis maisto atliekas paversti žaliąja energija, bet ir savo sukauptomis žiniomis, geraisiais pavyzdžiais – bendradarbiaujame su Lietuvos savivaldybėmis, siekiančiomis tvarumo bei maisto perdirbimo žinių, dalyvaujame paskaitose ir diskusijoje, rengiame edukacines ekskursijas „Green Genius“ biodujų jėgainėse verslo įmonių, savivaldybių atstovams, užsienio delegacijoms bei politikams, Lietuvos mokiniams ir studentams“, – pasakoja A.Noreika.
Maisto likučių tvarkymas Šveicarijoje
Šveicarijoje gyvenanti tvaraus verslo ekspertė ir edukatorė Ieva Vaičiūnaitė pasakoja, kad Šveicarijoje maisto atliekų tvarkymas vyksta pagal aiškias taisykles: kiekvienas miestas turi savo sistemą ir už šiukšles moka skirtingai.
„Mieste, kuriame gyvenu, naudojami balti šiukšlių maišai, o šalia esančiame mieste – juodi, jų kaina skiriasi dvigubai, nes mano mieste mokesčiai yra didesni. Jei mesime į konteinerius kitos spalvos maišus nei mums priklauso, tai kaimynai gali paskambinti ir apie pažeidimą pranešti policijai. O bauda ne tokia ir maža – apie 200 frankų už maišą“, – teigia I.Vaičiūnaitė.
Šveicarijoje mokestis už atliekų tvarkymą surenkamas perkant atliekų maišus – kiekvienas regionas turi savo atskyrus maišus ir skirtingas kainas. Atliekas surenka ir perdirba įmonė, įrengusi inovatyvias filtravimo, valymo sistemas, kad tarša aplinkai būtų minimali. Iš atliekų gaminama elektros ir šilumos energija, kuri patenka galutiniams vartotojams – gyventojams.
„Prieš 5 metus buvo įvesta konteinerinė maisto atliekų surinkimo sistema. Konteineriai rengti viešose erdvėse, jie atrakinami su kodu ar specialia kortele. Išsipirkus abonementinį mokestį galima naudotis šia paslauga“, – pasakoja I.Vaičiūnaitė.
