Lietuvoje vanduo – vienas kokybiškiausių Europoje
„Pagal sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas vandens patariama išgerti maždaug 6–8 stiklines, arba 1,5–2 litrus, per parą. Šis kiekis kiekvienam gali būti individualus bei priklausyti nuo įvairių veiksnių: amžiaus, kūno svorio, fizinio aktyvumo, ligų. Į vandens normą neįskaičiuojama kava, žalioji, juodoji ar raudonoji arbata, sultys, saldinti gėrimai“, – aiškina Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ mitybos specialiste Rima Novikevičiūtė.
Ji taip pat kviečia pasinaudoti viešai skelbiama formule, kuri padės apskaičiuoti kiekvienam reikiamo išgerti vandens kiekį: https://www.vilniussveikiau.lt/vanduo-ar-viska-apie-jo-svarba-ir-vartojima-zinote/.
Mitybos specialistės teigimu, Europos teisės aktuose numatoma, kad geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka keliamus reikalavimus, o jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei. Lietuvoje centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo laikomas vienu kokybiškiausių ir saugiausių Europoje, kadangi vandens tiekimui naudojamas giliųjų, vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam didelės įtakos neturi aplinkos tarša, jo mikrobiologinės savybės yra geros. Reikalavimai centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybei ir saugai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, o vandens tiekėjai atsako už vandens kokybę iki įvadų pastatuose ir reguliariai atlieka vandens kokybės tyrimus.
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri ir kontroliuoja, kad vandens tiekėjai laikytųsi nustatytų reikalavimų bei laiku praneštų apie pažeidimus. Tiekiamo vandens kokybę ir visas naujienas galima sužinoti vandens tiekėjų interneto svetainėse. Esant poreikiui ir pats vartotojas gali patikrinti vandens kokybę – nunešęs mėginį į laboratoriją, kuri atlieka išsamius tyrimus“, – atkreipia dėmesį R.Novikevičiūtė.
Ne tas pats, į kokį indą supilame
Mitybos specialistė taip pat pastebi, kad vandens ar kito gėrimo kokybei įtakos gali turėti ir indas, į kurį juos įpilame.
„Žinome, kad Europos sąjunga kelia aukštus saugos reikalavimus bet kokiam gaminiui, kuris skirtas sąlyčiui su maistu bei gėrimais. Gertuvių gamintojai turi užtikrinti, kad naudojant jų gaminius į vandenį neišsiskirtų sudedamųjų medžiagų kiekiai, kurie keltų pavojų žmonių sveikatai. Svarbu prieš įsigyjant gaminį perskaityti naudojimo instrukciją ir sužinoti, kokius gėrimus tinka pilti į gertuvę, ar gertuvė atspari karštiems gėrimams, ar gali būti plaunama indaplovėje, kaip tinkamai prižiūrėti gaminį ir panašiai“, – aiškina mitybos specialistė.
Pasak R.Novikevičiūtės, šiuo metu populiariausios – plastikinės, stiklinės, aliumininės ir nerūdijančio plieno gertuvės. Renkantis plastikinę gertuvę vertėtų atkreipti dėmesį, ar plastikas yra saugus ir nėra bisfenolio A (BPA). Gertuvės iš aliuminio yra patogios naudoti, lengvos. Prieš įsigyjant šias gertuves derėtų atidžiai perskaityti naudojimo instrukciją, nes nepadengto aliuminio gaminiuose negalima laikyti rūgščių ir sūrių maisto produktų, gėrimų. Prieš perkant tokią gertuvę derėtų įsitikinti, kad jo sudėtyje nėra BPA. Stiklo gaminiai yra vieni saugiausių maisto bei gėrimų laikymui. Trūkumas tik tas, kad stiklo gertuvės yra sunkios ir nepatvarios, neretai dūžta.
Ragina prisidėti prie efektyvesnio atliekų tvarkymo
„Daugelis butelių, į kuriuos pilstomas ir parduodamas geriamasis vanduo, priklauso mūsų šalyje gerai išvystytai depozito sistemai. Tai padeda efektyviau tvarkyti atliekas, sugrąžinant jas į gamybą ar perdirbimo procesą. Jei plastiko butelį išmesime į plastiko pakuotėms skirtą konteinerį, o stiklo butelį – į stiklo pakuočių atliekų konteinerį, tai irgi užtikrins efektyvų jų sutvarkymą. Kas kita, jei tokios atliekos pateks į bendrųjų atliekų konteinerį. Čia plastikas užteršiamas, stiklas dūžta ir užteršia kitas atliekas, visa tai sumažina atliekų perdirbimo galimybes“, – atkreipia dėmesį PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Ji taip pat primena, kad vienkartinius plastikinius ar popierinius puodelius taip pat derėtų mesti į pakuočių atliekų konteinerį. „Dalis tokių puodelių taip pat galėtų būti perdirbami. Tai priklauso, iš kokios medžiagos pagaminti. Jeigu daugiasluoksniai – neperdirbami, tuo tarpu pagaminti iš vienalytės medžiagos gali būti perdirbami“, – aiškina E.Razbadauskaitė.
Anot jos, nėra sunku suprasti tuos, kurie nepasitiki centralizuotai teikiamo geriamojo vandens kokybe, ir tai yra priežastis, kodėl žmonės perka geriamąjį vandenį buteliuose. Tačiau toks sprendimas dažniau priimamas ne kreipiantis į laboratoriją dėl vandens ištyrimo, o vien tik subjektyviai pasvarsčius. Tuo tarpu pasaulio duomenis apdorojančios platformos „The World Counts“ duomenimis, vandens buteliuose naudojimas kelia nemažai aplinkosaugos ir tvarumo iššūkių.
Keletas faktų apie vandenį buteliuose:
- Didžioji dalis buteliuose perkamo vandens niekuo nesiskiria nuo vandens iš čiaupo.
- Tik 1 iš 5 plastikinių butelių yra perdirbamas.
- 90 proc. vandens buteliuose kainos sudaro pakuotės kaina.
- 1 buteliukui vandens išpilstyti sunaudojama 3 litrai vandens.
- Plastikiniuose buteliuose yra bisfenolio A, kuris siejamas su nutukimu, diabetu ir vėžiu.
„Jeigu įsitikinome mums centralizuotai tiekiamo vandens kokybe, naudojamės patikimu individualioje valdoje turimu gręžiniu ar šuliniu, tikrai galėtume rinktis saugią gertuvę, kuri taptų mūsų kasdienių maršrutų palydove. Tai būtų mūsų indėlis į tvarumą, aplinkosaugą ir poveikio klimato kaitai mažinimą“, – tvirtina PTO atstovė E.Razbadauskaitė.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
