Europos Sąjunga jau paskelbė karą vienkartiniam plastikui. Kokie pokyčiai numatomi Lietuvoje?
Didžioji dalis paplūdimių šiukšlių – vienkartiniai daiktai
Prieš maždaug 100 metų atradome plastiką ir ekonomikos smagračiai iškart ėmė suktis greičiau – iš jo taip pigiai galima pagaminti įvairiausių daiktų! Visgi tapo akivaizdu, kad atėjo metas atsisakyti šios medžiagos, antraip netrukus kaitinsimės saulėje ir plaukiosime tarp plastiko šiukšlių.
Šiuo metu apie 70 % Europos paplūdimiuose randamų šiukšlių sudaro vienkartiniai plastikiniai gaminiai bei žvejybinė įranga (valai, tinklai ir panašiai).
Šiandien plastiko tarša Europos vandenyse sukelia nuostolių lygių 1–5% pajamų, gautų pardavus visas Europoje sugautas žuvis. Europos Komisija, įsitikinusi, kad visos Europos Sąjungos šalys narės turi jausti atsakomybę už šią problemą ir ją spręsti, priėmė dokumentą, vadinamą Plastiko strategija, bei pradėjo informacinę kampaniją „Pasiruošk pokyčiams“ (bereadytochange.eu).
Taip pat Komisija pateikė direktyvos pasiūlymą, kuriuo siekiama sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių keliamą poveikį aplinkai. Nauja direktyva abibrėš bendrus įsipareigojimus visoms šalims, kurių vienkartinių plastiko gaminių patekimas į rinką bus ribojamas, kurių naudojimas – mažinamas, o kurie gaminiai – specialiai ženklinami ar jiems nustatomi kiti reikalavimai.
Plastiko strategijoje ES šalims narėms nustatyti ambicingi tikslai iki 2030-ųjų ženkliai padidinti perdirbamo plastiko kiekį, tačiau, pripažinkime – didelė dalis problemos glūdi visuomenėje. Turime išmokti nenaudoti vienkartinio plastiko kiekviename žingsnyje. Šiuo metu apie 70% Europos paplūdimiuose randamų šiukšlių sudaro vienkartiniai plastikiniai gaminiai bei žvejybinė įranga (valai, tinklai ir panašiai).
43% šiukšlių įvairiose valstybėse sudaro tie patys daiktai: plastiko buteliai, balionai, įvairios pakuotės, vienkartiniai puodeliai ir jų dangteliai, gėrimams maišyti skirtos lazdelės ir šiaudeliai, maistui išsinešti skirtos dėžutės. Pagal Komisijos direktyvos pasiūlymą šalys privalės imtis priemonių, kurios sumažintų plastiko šiukšlių patekimą į pakrantes, jūrą, paplūdimį.
Maišeliai nebus apmokestinti jei... jų naudosite mažiau
Prancūzija jau uždraudė prekybą plastikiniais puodeliais ir lėkštėmis, Jungtinė Karalystė rengiasi uždrausti vienkartinius plastikinius šiaudelius ir ausų krapštukus iki 2025 metų. Visgi kadangi Europos Sąjunga yra vienas ekonominis regionas, joje turi galioti ir bendri apribojimai. Kol kas į planuojamų apriboti (gaminti ir parduoti) gaminių sąrašą patenka vienkartiniai įrankiai, lėkštės, balionų lazdelės, gėrimų maišikliai, šiaudeliai, oro balionėlių lazdelės ir ausų krapštukai.
Patys ploniausieji maišeliai, naudojami daržovių skyriuose ir biriems produktams susidėti, kol kas neapmokestinami. Specialistės teigimu, griežtesnių priemonių kol kas nesiimama todėl, kad per metus sunaudojamas šių maišelių kiekis mažėja.
Airijoje įvestas 10-ies centų mokestis vienkartiniams plastikiniams maišeliams 90 proc. sumažino jų naudojimą. Negana to, žmonės ėmė mažiau pirkti ir stambesnių plastikinių maišų, tokių, kaip plastikiniai paplūdimio krepšiai ir panašiai.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė teigia, jog Lietuvoje nuspręsta, kad nuo šių metų gruodžio 31-osios prekybos vietose lengvųjų plastikinių maišelių nebus galima dalinti nemokamai. Tačiau patys ploniausieji maišeliai, naudojami daržovių skyriuose ir biriems produktams susidėt, kol kas neapmokestinami. Specialistės teigimu, griežtesnių priemonių kol kas nesiimama todėl, kad per metus sunaudojamas šių maišelių kiekis mažėja: 2014-aisiais vienas lietuvis per metus panaudodavo 260 vienetų, 2016-ais metais – 224 vienetų tokių maišelių.
„Svarstome, kad apmokestindami maišelius nesukurtume papildomos maisto švaistymo problemos. Pavyzdžiui, jei žmogus prekybos centre nori nusipirkti 300 gramų mėsos, pardavėja jam tiek pasvers ir įdės į maišelį. Kitu atveju jam reikėtų rinktis jau supakuotą mėsą, kuri gali būti 200 gramų arba 500 gramų pakuotėse. Tada jam teks įsigyti arba per mažai, arba per daug. Yra tikimybė, kad dalis mėsos gali atsidurti šiukšlių dėžėje“, – svarstė J.Gaižiūnienė.
Europos Komisija įpareigojo reikšmingai sumažinti vartojimą
Aplinkos ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos prekybos įmonių asociacija, renka duomenis, kiek maišelių yra paimama, kiek storųjų pirkinių maišelių nuperkama. J.Gaižiūnienė pastebi, kad kai kuriose prekybos vietose jau iškabinti susimąstyti skatinantys klausimai: „Ar jums tikrai reikia dar vieno plastikinio maišelio?“
Aplinkos ministerija taip pat įvairiais vaizdo klipais ir reklamomis skatina atsisakyti maišelių ir kitokių vienkartinio plastiko gaminių. Jau šiandien įsigyjant batus ar drabužius prekybininkai dažniausiai prekes sudeda į popierinius maišelius.
Jei visas nuo XX amžiaus pradžios pagamintas plastikas būtų sulydytas į plokščią sluoksnį, jo užtektų visam Žemės rutuliui padengti plastiko danga.
„Kol kas įvyko vos pora posėdžių dėl Europos Komisijos pasiūlytos direktyvos, kuria siekiama mažinti vienkartinių plastikinių gaminių poveikį aplinkai. Mes palaikome šios direktyvos tikslą, nes vienkartiniai plastiko gaminiai labai greitai virsta šiukšlėmis ir ne tik daro neigiamą poveikį aplinkai, bet ir vizualiai ją labai teršia. Tačiau dar nežinoma, koks bus galutinis susitarimas. Jis turėtų būti bendras visoms Europos Sąjungos šalims, o jo įgyvendinimo priemones kiekviena valstybė galės pasirinkti“, – kalbėjo pašnekovė.
Greičiausiai bus numatyta, kokia dalimi šalys turi sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, tačiau J.Gaižiūnienė paminėjo, jog Lietuvos ir daugelio kitų šalių užduotis – pirmiausia suskaičiuoti, kiek jų yra sunaudojama šiandien. Taip pat ji akcentavo, kad nelaukiant direktyvos įsigaliojimo, yra valstybių, kurios įsipareigojo uždrausti ar apriboti tam tikros rūšies plastikinius gaminius iki, pavyzdžiui, 2020-ųjų ar 2025-ųjų.
„Kol kas numatyta, kad per 6-erius metus turi būti reikšmingai sumažintas vartojimas gaminių, darančių didžiausią žalą aplinkai. Tai – maisto tara, įvairūs vienkartiniai indeliai, gėrimų buteliukai, ausų krapštukai, drėgnos servetėlės ir panašūs gaminiai. Ką reiškia „reikšmingai sumažintas“? Į šį ir kitus klausimus dar turi atsakyti Europos Komisija, nes yra valstybių, kurios jau daug pasiekusios vienkartinio plastiko naudojimo mažinimo srityje ir tai turi būti įvertinta“, – paaiškino J. Gaižiūnienė.
Aplinkos ministerija vykdo informacines kampanijas prieš plastiko taršą. Rudenį planuojama socialinė akcija, kuri skatins gyventojus rinktis daugkartinio naudojimo puodelius perkant kavą ar arbatą. Jos metu bus transliuojama socialinė reklama (video klipas), dalinami daugkartinio naudojimo puodeliai.
Šiandien daugelyje Lietuvos kavinių užsisakę šaltą gėrimą, gausite jį su šiaudeliu. Kodėl? Ar nesame pajėgūs pakelti stiklinės prie lūpų ir šiek tiek atlošti galvos atgal?
5 nauji įpročiai – jau nuo šiandien
Portalas treehugger.com rašo, jog žmonija per trejus metus sukaupia apie milijardą tonų plastiko. Jei visas nuo XX amžiaus pradžios pagamintas plastikas būtų sulydytas į plokščią sluoksnį, jo užtektų visam Žemės rutuliui padengti plastiko danga. Plastikas ýra nuo 500 iki 1000 metų, tačiau liūdniausia tai, kad apie pusė plastiko gaminių yra naudojami vos vieną kartą, labai trumpai ir tuomet išmetami.
Būti sąmoningiems ir tausoti aplinką yra gana paprasta išsiugdžius kelis įpročius, dėl kurių gyvenimas visiškai nepasikeistų.
1. Kavos puodelių dangteliai. Vienkartiniai kavos puodeliai yra didelė problema, tačiau ne visuomet turime su savimi daugkartinį termosinį puodelį. Visgi galime žengti bent mažą žingsnelį švaresnės planetos link: gal galime apsieiti bent jau be dangtelio? Tikrai ne visuomet ketiname kažkur sparčiai žingsniuoti, važiuoti automobiliu ar dar ką nors daryti, dėl ko rizikuotume ją išlaistyti. Jei ketinate tiesiog ramiai pasėdėti parke su draugu ar drauge, kavos dangtelio jums nereikia. Tas pats galioja ir įmautei, kuri dedama, kad puodelį nebūtų karšta laikyti – daugeliu atveju kavinėse ruošiama kava yra šilta, ne karšta.
2. Plastiko pakuotės, kai šalia stovi toks pat gaminys su popieriaus įpakavimu. Vienas Lietuvos prekybos centras neseniai palygino popierinių ir plastikinių maišelių kainas. Nebeliko priežasčių pirkti plastikinį maišelį. Matote kiaušinių lentyną? Griebkite tuos, kurie sudėti į kartoninę dėžutę. Matote bet kokį daiktą pakuotėje? Ar šalia nėra identiško, įpakuoto mažiau ir draugiškiau aplinkai? Toks elgesys jums tikrai nekainuos brangiau, o plastiko taršą žingsnis po žingsnio padės mažinti.
3. Šiaudeliai. „Kas po galais jums visiems su tais šiaudeliais?!“ – piktinasi treehugger.com ir tenka pripažinti, jog piktinasi pagrįstai. Šiandien daugelyje Lietuvos kavinių užsisakę šaltą gėrimą, gausite jį su šiaudeliu. Kodėl? Ar nesame pajėgūs pakelti stiklinės prie lūpų ir šiek tiek atlošti galvos atgal? Kaskart užsisakydami gėrimą kavinėje, paprašykite nenešti šiaudelio.
4. Plastikinė plėvelė maisto likučiams uždengti. Ar atsimenate savo vaikystę? Kuo mamos dengdavo nesuvalgytą maistą? Taip – paprasta lėkšte. Taip pat maisto likučius galima sudėti į stiklainį nuo uogienės, nerūdijančio plieno dėžutes. Galiausiai gaminami vakuumą sukuriantys silikoniniai dubenų ir indelių dangčiai. Variantų daugybė ir kiekvienas jų kaskart sutaupytų po lopinėlį plastiko plėvelės.
5. Vanduo plastikiniuose buteliuose. Vandens kokybės Lietuvoje gali pavydėti daugelis europiečių. Todėl mums nereikia pirkti brangių filtrų ar kitokių prietaisų – tereikia įsigyti gertuvę (geriausia – nerūdijančio plieno) ir kaskart išeinant iš namų ją prisipilti vandens. Paprasta ir tikrai greitai atsiperka.
Plastikas – net kramtoškėje
Aplinkosaugos blogą moralfibres.co.uk rašanti britė Wendy taip pat perspėja dėl produktų, kurie turi plastiko, tačiau to nė nenumanėme. Tarp šių produktų patenka ir stiklainiai, kurie taip aktyviai reklamuojami kaip alternatyva plastikui. 5 produktai, turintys savyje plastiko:
1. Kramtomoji guma. Gamintojai to jums niekuomet nesakė, nes ... na, retą sužavėtų pasiūlymas pačiaumoti plastiko. Apie ketvirtadalį kramtomosios gumos užima gumos pagrindas, o jame – apie penktadalis polivinylacetato bei iki 15 proc. polietileno. Iki 1900-ųjų gumos pagrindas buvo kaučiukas, vėliau gamintojai atrado pigesnių alternatyvų.
2. Gėrimų skardinės. Manėte, jos pagamintos tik iš aliuminio? Visgi dauguma gėrimų skardinių padengtos plastiko derva, kad skardinė nepradėtų rūdyti. Portalas wired.com rašo, jog be šio sluoksnio gėrimo skardinė pradėtų irti jau po trijų dienų.
3. Kosmetikos ir dažų blizgučiai. Ak, kaip jie traukia akį! Tačiau visi blizgučiai iš tiesų yra mikroplastiko dalelės. Visos blizgančios pudros, kalėdinės atvirutės, dovanų popierius yra mikroplastiko taršos šaltiniai. Jei esate blizgučių mėgėjas(-a) ir niekaip neįsivaizduojate pilko ir niūraus gyvenimo be jų, ieškokite alternatyvų, pagamintų iš savaime suyrančios celiuliozės.
4. Kiekvieno gaminio informaciniai lipdukai. Net tie, kurie nusprendžia pirkti produktus stiklinėse pakuotėse ir vėliau panaudoti stiklainius, pavyzdžiui, uogienėms laikyti, negali išvengti informacinių lipdukų, kurie, daugeliu atvejų, yra plastikiniai. Visgi gamintojai jau suvokė šią problemą ir bandoma atrasti kitų būdų informacijai ant stiklinės pakuotės užrašyti, pavyzdžiui, išgraviruoti ją lazeriu.
5. Arbatos pakeliai. Patys pakeliai nėra plastikiniai tačiau jie suklijuojami ir užsandarinami naudojant polipropileną (ne visi, tačiau dauguma). Ši medžiaga jūsų kompostinėje nesuirs. Sprendimas – tiesiog pirkti arbatą ne pakeliuose.
