„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 01 06

„Žaliasis taškas“: išvyskite, kaip atrodytų pasaulis be stiklo

Skatindama gyventojus stiklo nekaupti atokiausiuose namų kampeliuose ir teisingai jį išrūšiuoti, didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“ išleido socialinę reklamą, kurioje pateikiamos absurdiškos situacijos – iš akvariumo bėgantis tarantulas ar nuo gamtos stichijų savame automobilyje be stiklo negalintis apsisaugoti vairuotojas ir kitokie gyvenimiški pavyzdžiai, kurie vaizduoja, kaip atrodytų pasaulis be stiklo.
Kaip atrodytų pasaulis be stiklo?
Kaip atrodytų pasaulis be stiklo? / Organizatorių archyvo nuotr.

Reklamos idėją, kurioje persipina suaštrintas pasaulio be stiklo vaizdas padėjo įgyvendinti kūrybinė agentūra „Milk“ ir kiti garsūs šalies kūrėjai.

Pasirinktas humoristinis variantas

Reklamos iniciatoriai teigia, kad stiklas yra perdirbamas neribotą kiekį kartų ir iš jo pagamintos bei tinkamai išrūšiuotos pakuotės gali būti perdirbamos 100 proc. Deja, neretai stiklainiai ir kita stiklo tara ilgam pasilieka žmonių namuose arba atsiduria mišrių atliekų konteineriuose. Siekiant į šią problemą atkreipti žmonių dėmesį, nuspręsta į problemą pažvelgti pasitelkiant kūrybinius sprendimus.

Kaip teigia agentūros „Milk“ kūrybos vadovas Rimantas Stanevičius, siekiant atkreipti žmonių dėmesį į sudėtingas problemas, ne visuomet reikia būti rimtam ar moralizuoti, todėl klipo kūrimą pradėjus nuo racionalių įžvalgų, problemų, ieškant įdomių sprendimų proceso metu pasirinktas humoristinis „pasaulio be stiklo“ scenarijus.

VIDEO: Pasaulis be stiklo

„Gyvename amžiuje, kai vadovaujamės algoritmais, duomenimis ir norime būti racionalūs, tačiau žmonės yra žmonės – emocionalūs, nors patys neretai tai neigia, todėl neretai jų dėmesį lengviau pritraukti šokiruojant, o tuomet galime pradėti edukuoti, – pristato R. Stanevičius ir pastebi, kad šokiruojančių reklamų pavyzdžių pasaulyje vis daugėja. – Daugiausiai laimintys darbai stipriai veikia emociškai, pavyzdžiui, pasakojant apie aptiktą naują vėžiagyvių rūšį, kuri savo sandaroje jau turi mikroplastiko. Per humoro prizmę į klimato kaitos problemas žvelgiama rečiau, tačiau mes, tęsdami „Žaliojo taško“ klipų seriją, atkreipti žmonių dėmesį pasirinkome būtent juoką.“

Klipe vaizduojamos absurdiškos situacijos, kaip atrodytų pasaulis, jei šios žaliavos išvis neliktų mūsų kasdienybėje.

„Kuo toliau, tuo rūšiavimo tema tampa svarbesnė, tačiau laukia dar daug darbo, kol pavyks „paimti vartotoją už rankos“ ir nuo jo svetainės, kurioje pamatė klipą, nuvesti iki konteinerio, kuriame išrūšiuos sandėliuke slėptus butelius ar stiklainius – tam reikalingas ne vienas klipas, o visa kampanija, kuri ruošiama. Pasaulis be stiklo skamba kaip absurdas, tačiau panašiai skamba ir tai, jog esame priversti pirkti duženas iš kitų šalių, nes stiklo pakuotės negrįžta, o pasimeta komunalinių atliekų konteineriuose ar gyventojų rūsiuose“, – pastebi vienas iš klipo idėjos autorių.

Klipo kūrimu rūpinosi kūrybinės agentūros „Milk“ komanda: Vilius Gostevičius, Justas Radvinauskas, Toma Buivydaitė. Filmavo studija „Karuselė“, režisierius – Domas Merkliopas.

Mažiausiai atsakingai stiklą rūšiuoja jaunimas

„Stiklas pasižymi puikiu perdirbamumu – jis gali būti 100 proc. perdirbtas neribotą kiekį kartų, tačiau problema, kad jo pritrūksta naujų pakuočių gamybai, yra vis aktualesnė. Remiantis „Žaliojo taško“ užsakymu KOG Rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktu „Stiklo taros rūšiavimo“ tyrimu, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl stiklas nėra tinkamai išrūšiuojamas – gyventojams nėra aišku, ar stiklinę tarą prieš ją rūšiuojant reikia plauti, o tai daro įtaką ir atliekų išmetimo įpročiams“, – pristato „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.

Remiantis tyrimu, stiklo atliekos nerūšiuojamos ir dėl to, jog namuose nėra vietos jų kaupti arba naudojama mažai stiklo taros, o kas antras Lietuvos gyventojas pasilieka stiklines pakuotes kaip indus maisto ar gėrimų laikymui.

„Tyrimo rezultatai atskleidė, jog atsakingiausiai stiklą rūšiuoti yra linkę vyresni asmenys, kuriems yra 65 metai ir daugiau, o mažiausiai atsakingai stiklo tarą rūšiuoja jaunimas, nes jų įsitikinimu, prieš metant į konteinerį, stiklo tara turi būti išplauta ir tai sudaro keblumų“, – lygina A. Burbaitė ir atkreipia dėmesį, kad visgi stiklo konteineryje gali atsidurti ir neplauta tara, tačiau svarbu, kad nuo jos būtų pašalinti aliuminiai dangteliai, o viduje neliktų maisto likučių. Etikečių lupti taip pat nereikia.

Kaip teigia A. Burbaitė, rūšiuoti – sveikintinas sprendimas, tačiau ne mažiau svarbu tai daryti teisingai: „Rūšiuodami pakuotę atlieką paverčiame žaliava ir kartu taupome neatsinaujinančius išteklius, kovojame prieš klimato kaitą bei prisidedame prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo šalyje.“

Išvyskite reklamos filmavimo užkulisius:

VIDEO: Kaip gimė „Pasaulis be stiklo“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“