Vartojimui augant tvarumo nepamiršta
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, per pirmąją karantino bangą vartojimas Lietuvoje sulėtėjęs buvo tik laikinai. Štai pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninė prekyba buvo 4,1 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ir nors vartojimas šalyje auga, o pandemijos iššūkių nestinga, lietuvių dėmesys tvarumui toliau išlieka didelis.
Žaliojo indekso tyrimas parodė, kad 27 proc. šalies gyventojų ekologija ir tvarumas tebėra svarbūs visose gyvenimo srityse. Maždaug po penktadalį gyventojų kaip svarbiausią sritį išskyrė maisto produktų pasirinkimą (22 proc.), ne maisto prekių įsigijimą (19 proc.) ir elektros energijos vartojimą namuose (18 proc.). Dešimtadaliui šalies gyventojų tvarumas ir ekologija patys svarbiausi yra renkantis transportą.
„Tvarumas ir žaliosios idėjos neabejotinai turi vis didesnę įtaką lietuvių pasirinkimams daugelyje sričių. Šalies gyventojų noro gyventi tvariau nesumažino net ir pandemija, kuri turėjo įtakos dažno žmogaus vartojimo įpročiams ir finansinei situacijai. Lyginant su prieš pusę metų mūsų iniciatyva atlikto pirmojo Lietuvos Žaliojo indekso tyrimo rezultatais, šiemet fiksuoti rodikliai išliko panašūs, o kai kuriose srityse gyventojų siekis gyventi tvariau tapo netgi ryškesnis“, – sako bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna.
Tiesa, kaip rodo tyrimas, ekologiškų produktų ir paslaugų kaina toliau išlieka pagrindiniu tvaresnius gyventojų pasirinkimus ribojančiu veiksniu. 66 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų teigė, kad būtent dėl didesnės kainos ne visuomet gali rinktis tvaresnius produktus ar paslaugas. Dar 19 proc. respondentų pripažino, kad didesnė ekologiškų prekių ir paslaugų kaina yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jie gyvena netvariai. Kartu žemesnė ekologiškų produktų kaina labiausiai paskatintų lietuvius gyventi draugiškiau aplinkai.
„Akivaizdu, kad kalbant apie aplinkai draugiškesnių produktų ir paslaugų pasirinkimą kaina išlieka esminiu faktoriumi, darančiu įtaką mūsų elgsenai. Todėl turime dvejopą situaciją, kai lietuviai jau yra sąmoningi rinktis atsakingiau, priimti aplinkos apsaugojimo požiūriu tvaresnius sprendimus, labiau prisidėti prie kovos su klimato kaita, tačiau šie siekiai atsiremia į praktinius-ekonominius barjerus. Dėl to visuomenei norint toliau judėti tvarumo kryptimi, svarbu didinti žalesnių sprendimų prieinamumą“, – įsitikinęs V.Koryzna.
Vis daugiau dėmesio žaliajai energijai
Anot V.Koryznos, tai pasakytina ir apie žaliosios energijos vartojimą. Būtent tokiai energijai prioritetą teikia vis daugiau gyventojų. Žaliojo indekso duomenys rodo, kad tai, kokiu būdu yra pagaminta jų naudojama energija, yra svarbu išties didelei daliai lietuvių – du penktadaliai šalies gyventojų šią svarbą įvertino 8-10 balų.
Net 35 proc. mūsų atliktos apklausos dalyvių rinktųsi žaliąją energiją, jei ji kainuotų tiek pat arba pigiau nei įprasta.
„Be abejo, naudojamos energijos kilmė yra vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurio priklauso namų ūkio poveikis aplinkai. Dėl to vis daugiau gyventojų siekia rinktis žaliąją energiją, tačiau kaina čia taip yra vienas esminių faktorių. Net 35 proc. mūsų atliktos apklausos dalyvių rinktųsi žaliąją energiją, jei ji kainuotų tiek pat arba pigiau nei įprasta. Dėl to siekiame vartotojams tokią galimybę sudaryti ir siūlome apsirūpinti tik iš atsinaujinančių išteklių gaunama vietine energija išties palankiomis sąlygomis, kadangi vadovaujamės filosofija, jog noras būti tvariam neturi kainuoti papildomai“, – sako V.Koryzna.
Be kainos tarp kitų gyventi tvariau skatinančių veiksnių gyventojai taip pat paminėjo geresnį suvokimą apie ekologiškų produktų ir paslaugų suteikiamą vertę (23 proc.), didesnį tokių produktų ir paslaugų pasirinkimą (20 proc.) ir galimybę rinktis lietuvišką ekologišką produkciją ar paslaugas (16 proc.).
Rezultatas sveikintinas, tačiau yra kur pasitempti
Naujausio Lietuvos Žaliojo indekso duomenys parodė, kad siekdami gyventi tvariau lietuviai iš maisto produktų dažniausiai renkasi ekologiškus vaisius ir daržoves (26 proc.), pieno produktus ir kiaušinius (22 proc.) bei mėsą ir žuvį (15 proc.). Tuo metu iš ne maisto prekių didžiausias dėmesys tenka kosmetikai ir higienos priemonėms bei buitinei chemijai. Šias prekių kategorijas įvardijo po 28 proc. šalies gyventojų.
Žaliojo indekso tyrimas taip pat atskleidė, kad siekdami sumažinti savo poveikį aplinkai 30 proc. lietuvių taršias transporto priemones iškeičia į vaikščiojimą pėsčiomis. Penktadalis šiuo tikslu renkasi dviratį, o 13 proc. viešąjį transportą. Be to, siekdami gyventi tvariau, trečdalis lietuvių rūšiuoja atliekas, 29 proc. taupo elektros energiją, o 21 proc. kompostuoja atliekas. Po 8 proc. gyventojų mažinti savo poveikį aplinkai siekia atsisakydami vienkartinio plastiko pakuočių ir naudodami tik ekologišką buitinę chemiją.
Įvertinus visus tyrimo metu nagrinėtus aspektus, bendras Lietuvos Žaliasis indeksas siekia 7,4 balo. Palyginimui, pernai jis buvo 7,5.
„Skirtumas nežymus ir tai yra išties sveikintinas rezultatas, atsižvelgiant į šiandienos iššūkius. Be abejo, dar turime kur tobulėti ir būtent ties tuo turėtume susitelkti, pavyzdžiui, skirdami prioritetą žaliajai energijai. Tai nereikalauja nei įpročių keitimo, nei pastangų, nei papildomų išlaidų – tiesiog yra sąmoningas, apgalvotas sprendimas. Skaičiavimai rodo, kad viena kilovatvalandė elektros energijos, pagamintos iš iškastinio kuro, vidutiniškai į aplinką išskiria pusę kilogramo CO2.
Tad jei šeima per metus suvartoja apie 3000 kilovatvalandžių, tai aplinkos taršą padidina 1500 kilogramų anglies dioksido, kurį sugerti per metus laiko galėtų apie 70 medžių. Šiuo atveju naudojant elektrą iš atsinaujinančių šaltinių, minėtą neigiamą poveikį galime neutralizuoti. Delsti negalime ir dėl mokslininkų perspėjimų – remiantis jų išvadomis, beliko dešimtmetis imtis kardinalių pokyčių sustabdant neigiamą poveikį klimatui, antraip padariniai bus negrįžtami“, – sako V.Koryzna.
