Platelių ežeras – 1200 hektarų dydžio milžinas, telkšantis Žemaitijos nacionaliniame parke.
Ežere plūduriuoja net 7 nepaprasto grožio salos. Didžiausia iš jų – apie 6 hektarų dydžio pelkėtoji Briedsalė. Legendomis apipintoje Pilies saloje dabar auga šimtamečiai medžiai, tačiau manoma, kad XV amžiuje joje stovėjo pilis.
Kalbama, kad miškingoje Veršių saloje senieji krašto ūkininkai ganydavo veršius, o Gaidsalėje – gaidžius. Dar įdomesnė Pliksalės pavadinimo kilmė – manoma, kad joje būdavo plakami prasikaltę baudžiauninkai. O štai Ubagsalėje, kaip pasakoja senieji apylinkių gyventojai, po atlaidų puotas keldavo ubagai.
Akivaizdu, kad Platelių ežero apylinkės – ne tik unikalios gamtos, bet ir žemaitiškos kultūros lopšys. Nacionaliniame parke yra 13 piliakalnių, iš kurių žymiausi: Užpelkių, Gegrėnų, Šarnelės. Bene dažniausiai lankomas Žemaičių Kalvarijos piliakalnis. XVII amžiuje ant jo pastatytos dvi Kryžiaus kelio koplyčios.
Kasmet į Žemaičių Kalvarijoje vykstančius atlaidus suplūsta minios tikinčiųjų. Ar žinojote, kad 1964 metais sovietų valdžia miestelį pervadino Varduva, o istorinis pavadinimas grąžintas tik Sąjūdžio metais?
Istorijos entuziastams rekomenduojama aplankyti Platelių dvarą, kuriame iki 1940 metų šeimininkavo Prancūzijos grafų Šuazel-Gufjė giminė. Senosiose arklidėse saugoma gausi Užgavėnių kaukių kolekcija atima amą. Dvaro sodyboje taip pat veikia Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, Platelių kultūros centras. Iš arčiau susipažinti su apylinkių istorija galima vaikštinėjant etnokultūriniame Beržoro kaime.
Unikalios gamtos apsuptoje ir žemaitiška kultūra pulsuojančioje Šarnelėje ne vieną eilėraštį sukūrė romantiškasis Vytautas Mačernis. Godelių kaimo pakraštyje, Bukantės dvaro sodyboje, gyveno garsioji Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, geriau žinoma Žemaitės slapyvardžiu.
Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje purviną pėdsaką paliko ir sovietų valdžia – Plokščių kaime, buvusiame raketų paleidimo korpuse, veikia Šaltojo karo ekspozicija.
Žemaitijos nacionalinis parkas fotografo akimis:
