Miškų išsaugojimu besirūpinanti organizacija už paaukotą sumą planuoja įsigyti apie 2 hektarus miško ploto, kuriame netrukdomai galės veistis į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai ir reti augalai. Šiuo metu Sengirės fondas jau saugo 8,78 hektarų miško.
Vienas iš fondo įkūrėjų ir „Sengirės“ filmo režisierius Mindaugas Survila džiaugėsi žmonių geranoriškumu ir noru investuoti lėšas į pelno nenešančią sritį. „Džiaugiuosi, kad gyvenu Lietuvoje. Idėja išsaugoti miškus išperkant labai ilgai sklandė ore. Tačiau skambėjo visai nerealiai. Nes miškas kainuoja didžiulius pinigus ir buvo neįtikėtina, kad žmonės galėtų investuoti savo lėšas į sritį, kuri negeneruos jokios finansinės naudos. Nuo nepriklausomybės pradžios praėjo trisdešimtmetis ir labai džiaugiuosi, kad mes keičiamės: pradėjome suprasti, kad dar turime neįkainojamų vertybių ir privalome jas išsaugoti ateities kartoms“, – teigė kino kūrėjas.
Fondo bendraįkūrėjas dėkoja „ŽMONĖS Cinema“ prenumeratoriams, kurių įnašas ženkliai prisidėjo prie organizacijos idėjos ir tikslo įgyvendinimo. „Nuoširdžiausiai dėkoju sąmoningai „ŽMONĖS Cinema“ prenumeratorių bendruomenei, kuri vasarą žiūrėdama filmus, miškams išpirkti paaukojo net 10 000 eurų. Šios lėšos artimiausiu metu Sengirės fondui leis išpirkti ir taip apsaugoti dar vieną miško plotelį, kuriuo galės džiaugtis ateities kartos: tiek sengirės gyventojų, tiek žmonių.“
Viena iš „Prenumeruokite mišką“ iniciatyvos sumanytojų ir „ŽMONĖS Cinema“ vadovė Andrė Balžekienė teigia besididžiuojanti, kad „ŽMONĖS Cinema“ prenumeruoja sąmoningų žmonių bendruomenė, kuriai rūpi Lietuvos gamta: „Mūsų pasiūlymas prenumeratoriams buvo labai paprastas: nenutraukti prenumeratos vasarą, kai filmų ir serialų žiūrima mažiau, bei tokiu būdu prisidėti prie senųjų girių išsaugojimo. Išties malonu, kad sulaukėme esamos bendruomenės palaikymo, įgijome ir naujų prenumeratorių,“ – prenumeratorių palaikymu džiaugėsi A.Balžekienė.
Sengirės fondas kol kas nėra numatęs, kurioje vietoje įsigys miško plotą. Toks procesas užtrunka gan ilgą laiką. Fondo nariams svarbu išsaugoti biologiškai vertingiausius, kuo mažiau ūkinės veiklos paveiktus, savaiminės kilmės miškus, esančius didesniame miškų masyve. Pasak mokslininko Ainio Pivoro, įprastai tai mišrūs, daugiaardės mozaikiškos struktūros miškai, išsiskiriantys mikrobuveinių ir rūšių įvairove, negyvos medienos gausa. Juose susiformavusi ekosistema, leidžia jiems toliau natūraliai vystytis ir augti be žmogaus įsikišimo.
