Pavyzdžiui, prieš operacijas pacientams ar jų artimiesiems įteikia popierėlį, ant jo surašę vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kurių būtina nusipirkti, pavadinimus. Tokie paketai kainuoja ne vieną dešimtį litų. Į šiuos klausimus atsako Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras.
– Ar šie nurodymai pirkti vaistus ar susimokėti už paslaugas, procedūras gali būti teisėti?
– Į ligoninę paguldytiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, paskirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiam gydytojui rekomendavus pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų (ligoninėje turimų) ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą.
Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas (įskaitant ir tyrimus), medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie taip pat apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Pasirinkus papildomas paslaugas ar procedūras, kai gydytojas jų neskiria, bet pacientas pageidauja, tų paslaugų ar procedūrų kainą reikia apmokėti patiems.
– Pacientai tvirtina, kad visa tai jie jau yra girdėję, bet bijo nepaklusti gydytojų, liepiančių patiems nusipirkti medicininių paketų (operacinių užklotų, švirkštų, adatų, pirštinių ar kt.), paliepimams, kad neužsitrauktų jų nemalonės. Kaip patartumėte elgtis tokiais atvejais?
– Nepatogumą klausdami dažniausiai jaučia vyresnio amžiaus asmenys, tik visai be reikalo. Jauni žmonės šiuo atžvilgiu yra kur kas drąsesni ir tikrai nesibaimina klausti, tuo labiau kad paklausę jokios medikų nemalonės neužsitraukia. Atvirkščiai, laiku išsiaiškina tai, kas svarbu. Be to, gydytojo pareiga – paaiškinti pacientams, kokios paslaugos, tyrimai ar vaistai yra apmokami iš PSDF biudžeto, kodėl ir už ką prašoma mokėti, atsakyti į pacientų klausimus, todėl, gavę lapelį su rekomenduojamų įsigyti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių sąrašu, turėtumėte drąsiai klausti, ar negalite ligoninėje gauti nemokamo gydymo, arba paprašyti paaiškinti, kodėl siūloma patiems pirkti gydymo priemones, jeigu esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Jei manote, kad brangesni vaistai ir kitos priemonės jums nereikalingi arba jų tiesiog negalite įsigyti, praneškite gydytojui apie savo apsisprendimą gydytis iš PSDF biudžeto apmokamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis, priminkite, jog turite tokią teisę ir iš jūsų negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jeigu jūsų vis tiek prašoma mokėti arba iš gydytojo nesulaukiate aiškaus ir suprantamo atsakymo į jūsų klausimą, patariama kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Svarbu žinoti, kad savo lėšomis įsigijus rekomenduojamą paketą, nei ligonių kasa, nei kita įstaiga patirtų išlaidų nekompensuoja.
– Pacientai neretai sako girdintys gydytojų paaiškinimus, kad ligonių kasų PSDF biudžeto lėšomis centralizuotai perkamos medicinos pagalbos priemonės yra nekokybiškos, nesterilios ar pan., todėl siūlo pacientams nusipirkti modernesnių. Dažniausiai, anot pacientų, yra peikiami akių lęšiukai, skirti kataraktos operacijai. Kaip yra iš tikrųjų?
– Įstaigų pareiga naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka patvirtintos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Visos Lietuvoje pacientams taikomos sveikatos priežiūros ir gydymo priemonės yra kokybiškos, sterilios ir atitinka reikalavimus. Ne išimtis – ir centralizuotai perkami sulankstomieji akių lęšiukai. Teiginiai apie netinkamą ligonių kasų nupirktų prekių kokybę visiškai nepagrįsti.
– Ką dar turėtų žinoti pacientai, besigydantys ligoninėje?
– Apdraustiesiems, besigydantiems ligoninėje, gali būti išrašomi kompensuojamieji vaistai. Stacionaro gydytojas kompensuojamuosius vaistus gali išrašyti tuomet, jei jie buvo skiriami ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki paciento paguldymo į ligoninę. Tokiu atveju turi būti išrašomi tie patys vaistai, kurie buvo skiriami ambulatoriškai gydyti iki gydymo stacionare. Kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės ligoninėje negali būti išrašomos, todėl stacionare gydomam pacientui slauga turi būti užtikrinta ligoninės turimomis medicinos pagalbos priemonėmis.
