Ką verta žinoti grįžtantiems iš užsienio?

Užsienyje darbo emigrantų iš Lietuvos gausu, tačiau yra ir grįžtančių. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą grįžtantiems į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas?
Lagaminas
Lagaminas / Fotolia nuotr.

Nuo ko pradėti: trys žingsniai

Pirmas – jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma deklaruokite savo gyvenamąją vietą. Tai padaryti galima internetu „Elektroninių valdžios vartų“ interneto svetainėje adresu www.epaslaugos.lt arba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate.

Antras – pasirūpinkite visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams svarbia teise į apdraustiesiems laiduojamą medicinos pagalbą, tačiau nepamirškite, kad šią teisę įgyjate įvykdę prievolę – sumokėję nustatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kaip ir daugelyje Europos šalių, apdraustuoju privalomuoju sveikatos draudimu laikomas tas, už kurį mokamos arba kuris moka įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Trečias – pasirinkite gydymo įstaigą ir joje prisirašykite. Svarbu žinoti, kad turite teisę pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją. Prieš registruodamiesi įsitikinkite, kad jūsų pasirinktoji gydymo įstaiga (poliklinika ar šeimos gydytojo centras, klinika) yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pacientams teikiamų paslaugų apmokėjimo. Tuomet jums nereikės mokėti už paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Taip pat sužinokite, kokios paslaugos ir kokiais atvejais gali būti mokamos. Visais atvejais apie mokamas paslaugas jus turi informuoti gydantysis gydytojas, gydymo įstaigos administracija, mokamų paslaugų įkainiai turi būti skelbiami gydymo įstaigoje. Jei abejojate, ar privalote mokėti už teikiamas paslaugas, galite kreiptis į ligonių kasas.

Kas atsitinka, jei išvykdami nedeklaruojate išvykimo, o grįžus prireikia medikų pagalbos?

Lietuvos Respublikos piliečių pareiga deklaruoti savo gyvenamosios vietos pakeitimus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, jei išvykstama ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui. Pasitaiko, kad šią pareigą pamiršta nusprendusieji padirbėti užsienyje, o grįžę į Lietuvą, tie „užmirštuoliai“ susiduria su problema – jie privalo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už tuos laikotarpius, kuriais faktiškai Lietuvoje negyveno, nes mokesčius renkanti institucija to nežinojo ir emigravusiam asmeniui taikė prievolę mokėti sveikatos draudimo įmokas. Tad paprasčiausias sprendimas – išvykstant deklaruoti išvykimą, o grįžus – deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir tapti apdraustuoju. Tik tuomet turėsite teisę į valstybės laiduojamą medicinos pagalbą ir paslaugas susirgus. 

Jei esate apdraustas toje šalyje, kur dirbate ir norite gydytis Lietuvoje

Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys mokesčius bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – toje šalyje yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir ten gauna tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai.

Jei esate apdraustas ir planuojate pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdami iš ES šalies, kurioje legaliai dirbate, nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią Jums išduos tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos. O jei norėtumėte gydytis Lietuvoje, gaukite iš tos ES šalies, kurioje dirbate, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduodamą dokumentą S2 arba E 112 formos pažymą, leidžiančius užsienio šalyje gauti planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Jei grįžtate gyventi į Lietuvą

Jei dirbote ES šalyje ir buvote apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu, o grįžę gyventi į Lietuvą  ketinate privalomojo sveikatos draudimo mokesčius Lietuvoje mokėti savarankiškai, nepamirškite  atsivežti tos ES šalies, kurioje buvote apdrausti, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą. Šią pažymą turite pristatyti į teritorinę ligonių kasą, kurios aptarnaujamoje zonoje ketinate gyventi. E 104 formos pažymoje turi būti patvirtinta, kad paskutinius 3 mėnesius buvote apdraustas sveikatos draudimu pažymą išdavusioje ES šalyje. Tuomet ES šalyje įgytas sveikatos draudimas būtų įskaitytas – netektų laukti trijų mėnesių, kol įsigalios lietuviškasis privalomasis sveikatos draudimas. Tereikėtų toliau kas mėnesį savarankiškai sumokėti nustatytą šio draudimo įmoką.

Pristatę apdraustumo ES šalyje pažymą (E 104) ir toliau savarankiškai mokėdami įmokas, galėsite iš karto naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, apmokamomis PSDF  biudžeto lėšomis. 

Kada įsigalioja privalomasis sveikatos draudimas?

Lietuvoje legaliai dirbantys ir gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų asmenys laikomi apdraustaisiais nuo įsidarbinimo dienos. Valstybės lėšomis draudžiami asmenys (pensininkai, nėštumo atostogose esančios moterys, registruoti darbo biržoje bedarbiai, socialinių pašalpų gavėjai, vienas iš mažametį vaiką auginančių tėvų, neįgalieji ir kt.), laikomi apdraustaisiais nuo šio statuso įgijimo dienos iki jo netekimo dienos.

Asmenų, gaunančių autorinius atlyginimus, sporto ar atlikėjo veiklos pajamas, vykdančių individualią veiklą, savarankiškai besidraudžiančių asmenų ir žemės ūkio valdos valdytojų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka trijų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2550 Lt). Ši įmoka neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas – kas mėnesį 9 proc. minimalios mėnesinės algos (šiuo metu – 77 Lt).

Mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenims svarbu nepamiršti, kad įmoką už einamąjį mėnesį būtina sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Jei tai nepadaroma, privalomojo sveikatos draudimo galiojimas nutrūksta.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodra). Išsamesnės informacijos galima rasti tų institucijų bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse www.vlk.lt, www.vmi.lt, www.sodra.lt.

Kas apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto? Už kokių gydymo įstaigų teikiamas paslaugas sumoka ligonių kasos?

Apdraustiesiems iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos įvairios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, padengiamos kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją medicinos pagalbą) turi mokėti visą nustatytą paslaugos kainą.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymą sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu gyventojams tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo. Šios įstaigos pacientams turi užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą bei kokybę. Informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teikiamas paslaugas galite rasti teritorinių ligonių kasų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) interneto svetainėse. Kilus klausimų galite kreiptis  ligonių kasų gyventojų aptarnavimo telefonu – 8 700 88 888.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis