Svečiams taip pat pristatytas atnaujintas Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyrius: papasakota, kodėl jį reikėjo pertvarkyti, informuota, kaip pagerėjo gyventojų aptarnavimas, kiek lankytojų per dieną aptarnaujama skyriuje.
Pristatant asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skirto PSDF biudžeto paskirstymo principus J. Narbutas Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninių vadovus informavo, kiek lėšų 2012 m. iš PSDF biudžeto buvo skirta Panevėžio TLK veiklos zonos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Taip pat pasidalino informaciją, kiek lėšų papildomai gauta iš PSDF biudžeto rezervo, kokioms paslaugoms skirti papildomi pinigai. 2012 m. pabaigoje, anot J.Narbuto, Panevėžio TLK biudžetas buvo beveik 403,8 mln. Lt, iš jų 37,4 mln. Lt sudarė rezervo lėšos. Didžiausia Panevėžio TLK biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skirta dalis atiteko stacionarinėms įstaigoms – 50,5 proc. Apie 19 proc. buvo skirta apmokėti už pirminės asmens sveikatos priežiūros, 17 proc. – ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kt. Visiems privatiems asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams buvo skirta 7,2 proc. paslaugoms apmokėti skirtų lėšų.
Susitikime pažymėta, kad labiausiai lėšos šiemet mažės ambulatorinėms specializuotoms ir stacionarinėms paslaugoms.
Panevėžio TLK direktorius akcentavo, kad, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, šiemet atsiskaitant už 2013 m. I pusmetį suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bus taikoma 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusi ir šiuo metu galiojanti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė, nepabloginant šių paslaugų prieinamumo pacientams. Direktorius taip pat informavo, kokiais jo išleistais teisės aktais vadovaujantis šiemet bus sudaromos sutartys ir pabrėžė, kad šių metų Panevėžio TLK biudžetas, skirtas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, yra 3,8 proc. mažesnis už pradinį 2012 m. biudžetą.
Susitikime pažymėta, kad labiausiai lėšos šiemet mažės ambulatorinėms specializuotoms ir stacionarinėms paslaugoms. Ligoninių vadovai užsiminė, jog sveikatos apsaugos ministras yra pažadėjęs, kad sudarant sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl 2013 m. finansavimo PSDF biudžeto bent jau pirmą pusmetį lėšos nebus mažinamos ir pasiteiravo, kodėl mažės Panevėžio TLK veiklos zonos stacionarinėms bei ambulatorinėms specializuotoms paslaugoms skirtas biudžetas. J. Narbutas paaiškino, jog mažėjantį biudžetą lemia mažėjantis gyventojų skaičius bei stacionarinių paslaugų apimčių mažinimą sąlygojantys aukšti hospitalizacijos rodikliai Panevėžio TLK veiklos zonos savivaldybėse. Panevėžio TLK vadovas apgailestavo, jog kol kas įstaigoms trūkstamų lėšų negalima paimti iš PSDF biudžeto rezervo, bet vylėsi, kad tokia galimybė atsiras metų viduryje ir iš tikrųjų įstaigoms lėšos nemažės.
Diskusiją tarp svečių sukėlė priminimas, jog ligoninėms siūloma mažinti hospitalizacijos atvejų skaičių, siekiant, kad jis priartėtų prie šalies vidurkio – ne daugiau 20 hospitalizacijos atvejų šimtui savivaldybės gyventojų. Taip siekiama, kad daugiau pacientų būtų gydoma dienos stacionare. Ligoninių vadovai tvirtino, jog šis rodiklis ir taip mažėja, o stacionarinės gydymo įstaigos nesuinteresuotos jo didinti. Rodiklis priklauso nuo pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išrašomų siuntimų į stacionarą, todėl apie hospitalizacijos rodiklio mažinimą reikėtų kalbėti šių įstaigų vadovams – juk neretai į ligonines siunčiami pacientai, kuriems stacionarinis gydymas nėra būtinas.
Ligoninių vadovai informuoti, kad 2012 m. Panevėžio TLK veiklos zonos stacionarinėse ASPĮ gydytų ligonių skaičius, palyginti su 2011 m., mažėjo 9 proc., tačiau 13,9 proc. arba 242 Lt didėjo vieno ligonio vidutinė gydymo kaina. Dienos chirurgijos skyriuose gydytų ligonių skaičius, palyginti su 2011 m., didėjo 5 proc. Kitų TLK veiklos zonų ASPĮ hospitalizacijos rodiklis mažėjo 3 proc., bet 10,9 proc. arba 349 Lt didėjo vieno ligonio vidutinė gydymo kaina.
Panevėžio TLK veiklos zonos ASPĮ stacionare gydant ligonius, vieno ligonio vidutinė gydymo kaina 2012 m. buvo apie 2 tūks. Lt, ši kaina kitų TLK veiklos zonų ASPĮ stacionare buvo apie 3,5 tūkst. Lt. Pasak Panevėžio TLK direktoriaus J.Narbuto, matyti, kad mažiau guldant į stacionarą pacientų, kuriems toks gydymas nebūtinas, atsiranda galimybė geresnį gydymą skirti tiems, kuriems jis būtinas.
Stacionarinių įstaigų vadovams pasiteiravus apie apmokėjimo galimybę už įstaigų, su kuriomis sudaromos sutartys, siūlomas naujas paslaugas, J. Narbutas pabrėžė: „naujos paslaugos bus įrašomos į nomenklatūrą, tačiau papildomų lėšų nenumatoma skirti. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai apribojimų nenumatyta.“
