Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – tai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas. Pagrindiniai Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) biudžeto lėšų šaltiniai yra du: gyventojų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos – už jų sukaupimą atsako „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija, bei valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai. Lietuvoje veikianti sveikatos draudimo sistema, įtvirtinta įstatymuose ir kituose teisės aktuose, remiasi keliais principais – visuotinumo ir solidarumo. Kitaip tariant, sveikas moka už sergantįjį, jaunas – už seną ir t. t. Jeigu šiais principais nebūtų vadovaujamasi, tiek brangios, tiek ir įprastos gydymo paslaugos didžiajai daliai žmonių dėl aukštų kainų būtų tiesiog neprieinamos.
Darbdavių ir valstybės neapdrausti žmonės turi tuo pasirūpinti patys
Draudimas suteikia žmogui saugumą – galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis tuo metu, kai jų labiausiai reikia. Galima išskirti tris grupes žmonių, kurių PSD mokėjimo sąlygos skiriasi:
 |
| VLK nuotr./PSD mokėjimo sąlygos |
Apdraustiesiems – visos garantijos
Jeigu kyla klausimas, ar apdraustieji daug pranašesni už neapsidraudusiuosius, atsakymo ilgai ieškoti nereikės. Visų pirma, apdraustieji turi visas galimybes gauti iš PSDF biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas: pirminės priežiūros, ambulatorinės specializuotos ir stacionarinės sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos, slaugos ir kitas. Taip pat šio fondo lėšomis padengiamos kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos.
Tuo tarpu privalomuoju sveikatos draudimu neapsidraudęs žmogus turėtų gydytis savo lėšomis (nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba).
Apsidraudus PSD, ramiau turėtų būti ir tiems žmonėms, kurie lankosi Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje. Tik turint privalomąjį sveikatos draudimą, prireikus suteikiama būtinoji medicinos pagalba, kuri visiškai arba iš dalies apmokama iš PSDF biudžeto lėšų.
Neapsidraudusieji praranda galimybę sveikti pigiau
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Teisės taikymo poskyrio vyr. specialistės Žadvilės Abelienės teigimu, žmonės kartais nesupranta draustumo svarbos. Pasak jos, apskaičiavę, kokios yra gydymo išlaidos ir kiek išleidžiama PSD įmokoms, pastebėtume nemažą skirtumą. PSD įmokoms per metus savarankiškai įmokas mokantis žmogus (nuo rugpjūčio 1 d. padidėjus minimaliai mėnesinei algai kas mėnesį mokantis 77 Lt) išleidžia 924 Lt ir taip užsitikrina teisę gauti medicinos pagalbos paslaugas nemokamai. Tuo tarpu išlaidos gydymo įstaigoje gali siekti ne vieną tūkstantį litų:
 |
| VLK nuotr./Sveikatos paslaugų kainos |
Kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės neretai kainuoja daugiau nei porą šimtų litų, o kartais – net kelis ar keliolika tūkstančių. Apdraustiesiems didelė kainos dalis ar net visa kaina kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis. Per 2012 metų pirmąjį pusmetį vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms išleista 330,8 mln. Lt (iš viso 2012 metams šioms reikmėms PSDF biudžete numatyta 636,9 mln. Lt). Vidutinė PSDF biudžeto išlaidų suma šioms reikmėms 2012 metų pirmąjį pusmetį vienam pacientui buvo 335,4 lito.
Kiekvienas savo sveikata turi rūpintis savarankiškai
Žinodami, kad liga gali užklupti neperspėjusi ir matydami, kiek kainuoja medicinos paslaugos, kiekvienas iš mūsų, besirūpindamas savo sveikata ir norėdamas jaustis užtikrintai, turėtų laiku apsidrausti ir mokėti įmokas. Jei iškilo neaiškumų dėl draustumo, kreiptis reikėtų į teritorinę ligonių kasą arba paskambinti bendruoju ligonių kasų gyventojų aptarnavimo telefonu – 8 700 88 888. Draustumą galima pasitikrinti ir užsukus į VLK interneto svetainę www.vlk.lt. Įvadinio puslapio dešinės pusės viršuje paspaudus nuorodą „Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu“, atsiveria langas, kuriame reikia įrašyti savo asmens kodą. Tuomet lieka tik paspausti nuorodą „Ieškoti“ ir tikėtis išvysti užrašą „Apdraustas“.
