Konferencijoje skaitytame pranešime Klaipėdos universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. A. Jurgutis teigė, kad tai vienas gerų tarptautinės ir tarpinstitucinės partnerystės pavyzdžių Lietuvoje. „Šio 2010 – 2012 metais 7 šalyse (Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje) 12 organizacijų vykdyto projekto “Visuomenės sveikatos gerinimas skatinant tolygų aukštos kokybės pirminės sveikatos priežiūros išdėstymą“ partneriai Lietuvoje – Klaipėdos universitetas ir Higienos Institutas, projektą vykdėme bendradarbiaudami su Klaipėdos teritorine ligonių kasa“, – sakė profesorius.
Anot prof. dr. A. Jurgučio, vienas projekto tikslų – nustatyti, išbandyti ir pasiūlyti, kaip pagerinti finansinių išteklių paskirstymą ir pirminę sveikatos priežiūrą (PSP) tarptautiniu, valstybiniu ir regioniniu lygiu: „Atlikome PSP įstaigų paslaugų apimčių ir jų pacientų ligotumo tyrimą. Analizavome 415 tūkst. gyventojų duomenis: 38 proc. šių gyventojų buvo prisirašę 26 privačiose, o 62 proc. – 18 viešųjų PSP. Nustatėme, kad Klaipėdos apskrityje PSP įstaigos labai skirtingai siunčia pacientus konsultuotis – siuntimų dažnumas skiriasi net keturis kartus.“
 |
| 1 pav. Ambulatorinių II ir III lygio sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo netolygumai (apsilankymų su siuntimais dažnumas 100-ui prisirašiusių gyventojų, 2011). (V – viešosios PSP, P – privačios PSP įstaigos; tarp daugiausiai siunčiančių pacientus konsultacijoms įstaigų dominuoja privačios PSD įs |
Tyrimo autorių vertinimu, šie skirtumai gali būti dėl skirtingų įstaigų pacientų ligotumo ir poliligotumo (poliligotumas – kai pacientui nustatomi 4 ir daugiau lėtinių susirgimų). Poliligotumas didina išlaidas – tokiems pacientams reikia iki 10 kartų daugiau sveikatos priežiūros lėšų, nei turintiems vieną lėtinį susirgimą. Tyrime gyventojų ligotumas vertintas taikant Johnso Hopkinso universiteto sukurtą ir pasaulyje plačiai taikomą populiacijos ligotumo vertinimo metodiką (Suderintų Klinikinių grupių sistemą), kai atsižvelgiant į kiekvieno asmens amžių, lytį, apsilankymų skaičių ir diagnozių kombinaciją, pacientai sugrupuojami į poli-ligotumo grupes (dar vadinamas išteklių suvartojimo grupes).
Vertinant ligotumą šiuo metodu, nustatyta, kad Klaipėdos apskrityje prie PSP įstaigų prisirašiusiųjų gyventojų struktūra pagal ligotumo grupes labai skiriasi: pvz., net 4 kartus skiriasi 2011 m. nesilankiusiųjų PSP įstaigose dalis (t. y. vienoje PSP per metus apsilankė tik 17,5 proc., o kitoje – 68,3 proc. prisirašiusių pacientų); labai aukšto poliligotumo pacientų dalis pagal įstaigas skiriasi net 50 kartų – nuo 0,04 proc. iki 2,11 proc. prisirašiusiųjų.
Atsižvelgiant į šiuos ligotumo skirtumų duomenis, apskaičiuotas rodiklis – faktinių ir tikėtinų konsultacijų santykis ir kiek tam tikra įstaiga suvartojo išteklių, palyginus su tuo, kiek ji turėjo sunaudoti, atsižvelgiant į populiacijos ligotumą. Paaiškėjo, kad šie Klaipėdos apskrities PSP įstaigų rodikliai (faktinių ir tikėtinų konsultacijų santykis, apskaičiuotas pagal siuntimus antro lygio specialistų konsultacijoms) labai skirtingi – vienos įstaigos siunčia konsultuotis 46 proc. mažiau, o kitos – 59 proc. daugiau nei tikėtina pagal jų prisirašiusių pacientų ligotumo rodiklį. „Tarp daugiausia siunčiančių įstaigų dominuoja privačios, tačiau kai kuriuos viešosios taip pat pateko tarp siunčiančių iki 50 proc. daugiau, nei galima tikėtis pagal gyventojų ligotumą“, – teigė prof. dr. A. Jurgutis.
Pranešime pateiktos šios svarbiausios projekto autorių rekomendacijos:
♦ plėsti savivaldybių savarankiškąją pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros funkciją, įteisinant reguliuojamos PSP savivaldybės teritorijoje išdėstymą ir veiklos organizavimo kontrolę;
♦ siekiant efektyviau naudoti lėšas, diegti valstybės garantuotų PSP paslaugų kokybės ir efektyvumo vertinimo kriterijus (pvz., ligotumo ir sveikatos paslaugų poreikių bei vartojimo vertinimo metodiką);
♦ peržiūrėti skatinamųjų PSP paslaugų sąrašą, vadovaujantis mokslu pagrįstais įrodymais.
Pranešimas apie projekto rezultatus ypač sudomino VLK konferencijoje dalyvavusius medikus.
Prof. dr. A. Jurgučio ir kiti VLK konferencijos pranešimai skelbiami čia.
Rubriką „Žinoti sveika“ remia Ligonių kasa.
