LR Seimas suprato 2013 m. PSDF biudžeto didinimo būtinybę, bet ar tai supras ir į tai atsižvelgs LR Vyriausybė? Į aktualiausius PSDF biudžeto formavimo klausimus atsako VLK Biudžeto planavimo skyriaus vedėja Simona Adamkevičiūtė.
Kasmet Seime įstatymu tvirtinamas PSDF biudžetas. Kas rengia jo projektą, kaip tai vyksta?
PSDF biudžeto projektą kasmet rengia VLK, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija ir su „Sodra“. „Sodros“ dalyvavimas labai svarbus, nes tai ji surenka ir į PSDF biudžetą perveda draustųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o jos sudaro daugiau nei pusę visų biudžeto metinių pajamų. Parengtas projektas yra pristatomas Privalomojo sveikatos draudimo tarybai. Vėliau Sveikatos apsaugos ministerija su Tarybos išvada šį projektą teikia Vyriausybei, o pastaroji ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia šį projektą tvirtinti įstatymu Seimui.
Turbūt žinote, kad 2013 m. PSDF biudžetas jau senokai apsvarstytas Taryboje, pateiktas Vyriausybei, Seimui, ir grąžintas tobulinti.
Kaip atrodo 2013 m. PSDF biudžetas, lyginant su ankstesniųjų metų? Kokia jo struktūra, skirtumai ir ypatumai?
2013 m. PSDF biudžeto pajamos iš viso turėtų sudaryti 4 088 783 tūkst. Lt, t. y. 102 327 tūkst. Lt (2,57 proc.) daugiau nei buvo numatyta 2012 m. PSDF biudžete. Visgi svarbu paminėti, kad lyginant su šių metų prognozuojamu faktiniu biudžetu, 2013 m. PSDF biudžeto projektas yra 164 mln. Lt (4 proc.) mažesnis. Kadangi Sveikatos reikalų komiteto iniciatyva Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti 2013 m. PSDF biudžetą, šiuo metu sunku pasakyti, kokios bus suplanuotos galutinės šio biudžeto pajamos ir išlaidos.
PSDF biudžeto struktūra iš esmės nesikeičia: didžiąją pajamų dalį (apie 90 proc.) sudaro draudėjų ir apdraustųjų mokamos sveikatos draudimo įmokos, o didžiąją išlaidų dalį (daugiau nei 70 proc.) – lėšos, skirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (t.y. sumokėti gydymo įstaigoms už draudžiamiesiems suteiktas paslaugas). Kita dalis lėšų yra skiriama vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo, centralizuotų pirkimų, medicininės reabilitacijos, ortopedijos technikos įsigijimo išlaidoms apmokėti.
Kokios, Jūsų nuomone, yra didžiausios PSDF biudžeto formavimo problemos?
Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimui didelės įtakos turėjo ekonominės ir finansinės krizės padariniai. Kasmet nuo 2009 m. buvo mažinami metiniai PSDF biudžetai, dėl to teko mažinti finansavimą praktiškai visoms sveikatos priežiūros sritims. Tad jeigu 2013 m. PSDF biudžetas būtų nors kiek padidintas, daugiau lėšų, pirmiausia, būtų galima skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Nors realiai finansavimą reikėtų didinti visoms sveikatos priežiūros sritims.
Pažymėtina, kad PSDF biudžetas yra vienintelis Lietuvoje, kai subalansuojant pajamas bei išlaidas buvo pritaikyta sumažinta paslaugų apmokėjimo balo vertė. To nepatyrė nė viena kita sritis. VLK vertinimu, bazinę paslaugų apmokėjimo balo vertę reikia sparčiai artinti prie 1 lito už 1 balą (šiuo metu, kalbant apie daugumą paslaugų, šis balas siekia 0,89 lito, kas reiškia, kad, suteikus paslaugų už 1 Lt, gydymo įstaigoms metų pabaigoje kompensuota 0,89 Lt išlaidų, t. y. gydymo įstaigoms kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos kaina). Tačiau tik siekiant išlaikyti 2012 m. išlaidų lygį, 2013 m. PSDF biudžetui būtina papildomai skirti 215 mln. Lt, o jeigu balo vertę būtų galima padidinti iki 1 lito, tuomet papildomai reikėtų skirti dar 342 mln. litų.
Dar viena problema yra ta, kai valstybės lėšomis draudžiamų socialiai pažeidžiamų asmenų (tokių yra net 19 kategorijų, jų priskaičiuojama arti 1,8 mln. asmenų) metinė draudimo įmoka yra kelis kartus mažesnė už dirbančiųjų sumokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nors draudžiamų valstybės lėšomis asmenų gydymui tenka didžioji bendrų išlaidų dalis. Gerai, kad LR Sveikatos reikalų komitetas į tai atkreipė LR Vyriausybės dėmesį grąžindamas tobulinti 2013 m. PSDF biudžeto projektą.
