Taryba taip pat vienbalsiai pritarė Panevėžio TLK administruojamo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo ir įstaigos 2012 m. finansinėms ataskaitoms. Prieš posėdį svečiams buvo pristatytas šiuolaikiškai pertvarkytas TLK Gyventojų aptarnavimo skyrius, trumpai pristatyta jo veikla.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas Stebėtojų tarybos nariams pateikė ataskaitą, kaip buvo panaudotos visos 2012 m. Panevėžio TLK skirtos PSDF biudžeto lėšos (511, 5 mln. Lt), paaiškino, kaip jos skirstomos gydymo įstaigoms ir kitoms funkcijoms vykdyti. Stebėtojų tarybą itin sudomino tai, kad Panevėžio ir Utenos apskrityse yra maždaug po 6 proc. privalomuoju sveikatos draudimu neapsidraudusių gyventojų, todėl kilo diskusija, kaip būtų galima sumažinti tokių visuomenės atstovų skaičių.
Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys gydytojas Gintaras Noreika teigė, jog šiuo klausimu aktyvesnė turėtų būti ligonių kasų pozicija. Jis pastebėjo, kad didžioji dalis neapsidraudusiųjų yra žmonės, dirbantys nelegaliai, asocialūs asmenys ir tie, kurie išvykę dirbti į užsienį, tačiau nedeklaravę savo išvykimo.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė taryboje Jolanta Iždonienė pabrėžė, kad vertinant Panevėžio TLK veiklos zonoje (Panevėžio ir Utenos apskrityse) esančių nedraustų asmenų skaičių šalies mastu, Panevėžio TLK veiklos zonoje jis yra vienas mažiausių. Kitur šis skaičius siekia apie 10 proc.
J. Narbutas informavo, kad Panevėžio TLK bene pati pirmoji iš ligonių kasų užėmė aktyvią poziciją siekdama išaiškinti, kiek tarp pirminės sveikatos priežiūros įstaigose prirašytų gyventojų yra privalomuoju sveikatos draudimu nedraustų asmenų. Kadangi lėšos tokioms gydymo įstaigoms, pasinaudojus Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, buvo skiriamos tik esant prirašytų gyventojų draustumui, tai paskatino gydymo įstaigas domėtis, kodėl kai kurie prirašyti gyventojai nėra drausti ir paraginti juos susitvarkyti draustumą.
TLK vadovas toliau kalbėjo, kad 80 proc. visų sveikatos priežiūros paslaugų Panevėžio ir Utenos apskrities gyventojams suteikia šiose teritorijose esančios gydymo įstaigos ir tik nedidelę dalį – esančios kitų teritorinių ligonių kasų veiklos zonoje. Taip pat pastebėta, kad nežymiai pernai išaugo pacientų pasitikėjimas Panevėžio TLK veiklos zonos stacionarinėmis ir kitomis gydymo įstaigomis – daugiau pacientų rinkose vietines, o ne Vilniaus ar Kauno ligonines, taip pat vietinius specialistus. 13 proc. (249 Lt) padidėjo ir vidutinė stacionare gydyto 1 ligonio kaina. 2012 m., anot J. Narbuto, brangiausiai kainavo Panevėžio ir Rokiškio gyventojų gydymas – atitinkamai 1125 ir 1037 Lt vienam ligoniui, pigiausiai – Ignalinos – 945 Lt. 2011 m. daugiausia PSDF biudžeto lėšų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teko Zarasų (1165 Lt) ir Ignalinos (1123 Lt), mažiausiai – Visagino (958 Lt) savivaldybių gyventojams.
Panevėžio TLK vadovas stebėtojus informavo, kaip 2012 m. buvo vykdomas PSDF biudžetas pagal kiekvieną sveikatos priežiūros paslaugą ir pabrėžė, kad teikiant kai kurias paslaugas, biudžetas buvo viršytas. Daugiausia buvo viršytas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms skirtas biudžetas – 3,9 proc. (didelės įtakos tam turėjo vienas pacientas, kurio gydymas kainavo daugiau kaip 6 mln. Lt). Už didesnę sumą nei numatyta sutartyje suteikta ir paliatyviosios pagalbos bei slaugos ir palaikomojo gydymo, medicininės reabilitacijos paslaugų. Nepaisant to, kad mažiau nei planuota buvo suteikta pirminės sveikatos priežiūros ir skatinamųjų paslaugų, vykdyta prevencijos programų – bendras 2012 m. TLK biudžetas viršytas 0,4 proc. (2 mln. Lt), apmokėta maždaug 30 proc. sutartinius įsipareigojimus viršijusių prioritetinių paslaugų.
J. Narbutas pažymėjo, kad įstaigoms, suteikusioms daugiau paslaugų nei planuota, iki šiol buvo skiriama papildomų lėšų, tačiau kaip bus šiais metais, neaišku.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pridūrė, kad tai pirmi metai, kai gydymo įstaigoms neapmokėtos viršsutartinės paslaugų išlaidos, ir to priežastis – būtinybė valstybei laikytis fiskalinio biudžeto deficito drausmės.
2013 m. sutarčių sudarymo apžvalgą pristačiusi Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė informavo: 2013 m. Panevėžio TLK biudžetas mažesnis nei 2012 m. – bendra jo vertė 484 mln. Lt. Biudžetas mažėjo dėl sumažėjusio statistinių gyventojų ir prie ASPĮ prirašytų draustų gyventojų skaičiaus, dėl bendro ligonių kasų biudžeto mažėjimo ir kt.
2013 m. iš viso pasirašytos 196 sutartys su ASPĮ, kurių vertė 377,5 mln. Lt: su Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigomis – 100, kitų TLK veiklos zonos – 96. Bendra sutartinė Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigoms (36 viešosioms ir 64 privačioms), skiriama suma – 295 mln. Lt. Viešosioms įstaigoms iš šios sumos atiteks 91,5 proc. lėšų. Viešosios ir privačios įstaigos apylygiai pasidalins tik brangiesiems tyrimams ir procedūroms skirtas lėšas.
Stebėtojų taryba, išklausiusi Panevėžio TLK administruojamo PSDF biudžeto vykdymo ir įstaigos 2012 m. finansines ataskaitas, pastebėjo, kad Panevėžio TLK galbūt pernelyg taupiai naudoja lėšas įstaigos administravimui: TLK išlaikyti 2012 m. buvo skirta 0,65 proc. viso TLK biudžeto, nors teisės aktai numato, kad šiam tikslui gali būti skiriama iki 2 proc.
Finansines ataskaitas pristačiusi Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Laurenčikienė informavo, kad 2013 m. TLK išlaikymo sąmata 0,3 proc. bus didesnė, nes planuojama įstaigos II aukšto rekonstrukcija.
Tarybai pristatyti finansinių ataskaitų rinkiniai bus paskelbti www.paneveziotlk.lt-Veikla-Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai, Finansinių ataskaitų rinkiniai.
