Nors dauguma programų, vertinant juose dalyvavusių ir galėjusių dalyvauti asmenų santykį, 2012 m. vykdytos šiek tiek geriau nei 2011 m., pernykščiai rezultatai rodo, kad vis dar nemaža dalis asmenų, kurių amžius leidžia dalyvauti programose, jose nedalyvauja. Kai kurie iš jų mano, kad tikrintis, kol jaučiasi gerai, neaktualu, kiti tikina negirdėję apie programas, neturintys laiko arba galimybių nuvykti į polikliniką, prie kurios yra prirašyti ir pan. Taip pat skundžiamasi, kad dalis šeimos gydytojų nelinkę informuoti gyventojų apie galimybes tikrintis sveikatą.
Kaip teigia Panevėžio TLK Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Regina Venckienė, iš PSDF biudžeto prevencijos programoms vykdyti kasmet skiriama vis daugiau lėšų: 2008 m. programoms Panevėžio ir Utenos apskrityse įgyvendinti buvo skirta maždaug 3,6 mln. Lt, 2009 m. – 3,9 mln. Lt, 2010 ir 2011 m. – 4,2 mln. Lt, 2012 m. – 4,4 mln. Lt.
Galima pasidžiaugti, kad 2012 m. aktyviausiai buvo tikrintasi dėl gimdos kaklelio vėžio: apie galimybę pasitikrinti buvo informuota 95 proc. tikrinamo amžiaus moterų (25 tūkst.), o citologinis tepinėlis paimtas 64 proc. (17 tūkst.). Reikia pastebėti, kad iš jų daugiau kaip 600 moterų rasta pakitimų (neišplitęs arba I stadijos vėžys ar kt.). Medikų tvirtinimu, aptikus pakitimų kuo anksčiau, moterys turi galimybę pasveikti.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos šiais metais vykdo visuomenės informavimo kampaniją (projektą) „Žinoti sveika“. Apie prevencijos programas kalbama per televiziją, radiją, informacija skelbiama laikraščiuose, internete.
Vyrai rūpintis savo sveikata pernai buvo linkę mažiau: iš 28 tūkst. galėjusiųjų pasitikrinti dėl prostatos vėžio pasitikrino 15 tūkst. (54 proc.). Iš jų daugiau kaip 500 vyrų buvo siųsta urologo konsultacijai, jiems atlikta prostatos liaukos biopsija. 234 atvejais rasta I vėžio stadija arba kitų navikinių pakitimų.
Dėl krūties vėžio moterys tikrinosi rečiau: iš 28 tūkst. tikrintis galėjusių moterų mamograma atlikta 12 tūkst. (43 proc.). Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, Panevėžio ir Utenos apskrityse pernai buvo 94,4 tūkst. Iš jų tik 32 tūkst. (34 proc.) buvo įvertinta šių ligų rizika ir suteikta informacija, kaip galima apsisaugoti nuo jų. 6–13 m. (iki sukanka 14 m.) vaikai, kuriems galėjo būti silantuoti nuolatiniai krūminiai dantys, pas odontologus šiuo tikslu lankėsi dar neaktyviau: iš 31 tūkst. vaikų, galėjusių apsilankyti pas odontologus, pas juos apsilankė ir dantis silantavo 8 tūkst. (26 proc.).
R. Venckienė tvirtina, kad Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programai bei Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programai šeimos gydytojai turėtų skirti ypatingą dėmesį: gyventojai turėtų būti aktyviau raginami dalyvauti šiose programose, jiems aiškinama, kaip tikrinantis galima užkirsti kelią ligoms. Dabar pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva, anot Kontrolės skyriaus specialistės, užima vieną pirmaujančių vietų Europos Sąjungoje, o kone visų šalies šešiamečių vaikų dantys jau pažeisti ėduonies, tad dalyvavimas PSDF biudžeto lėšomis finansuojamose programose yra nemokama galimybė, galinti padėti sustabdyti šių ligų plitimą. Vaikų dantų silantavimu turėtų labiau susirūpinti ir jų tėvai, nes tėvų sąmoningumo šiuo klausimu gerokai trūksta.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos šiais metais vykdo visuomenės informavimo kampaniją (projektą) „Žinoti sveika“. Apie prevencijos programas kalbama per televiziją, radiją, informacija skelbiama laikraščiuose, internete. Taip pat yra išleista plakatų, skirtų prevencijos programoms. Panevėžio teritorinė ligonių kasa šiuos plakatus dalija gydymo įstaigoms, savivaldybėms, visuomenės sveikatos biurams ir kviečia nurodyto amžiaus asmenis, nė karto nesitikrinusius sveikatos dėl žemiau išvardytų ligų arba galinčiuosius tikrintis dėl jų pakartotinai, apsilankyti pas šeimos gydytoją, o vaikus dėl dantų ėduonies apsaugos – pas odontologą:
dėl krūminių dantų silantavimo – 6–14 metų vaikus;
dėl širdies ir kraujagyslių ligų – 40–55 metų vyrus ir 50–65 metų moteris (tikrinama 1 kartą per metus);
dėl priešinės liaukos (prostatos) vėžio – 50–75 metų vyrus (tikrinama 1 kartą per dvejus metus); jei tėvai ar broliai sirgo šia liga, tikrinama nuo 45 metų;
dėl krūties vėžio – 50–69 metų moteris (tikrinama 1 kartą per dvejus metus);
dėl gimdos kaklelio vėžio – 25–60 metų moteris (tikrinama 1 kartą per trejus metus).
Nurodyto amžiaus asmenims už paslaugas, suteiktas pagal prevencijos programas, mokėti nereikia. Už jas moka ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis.
Plačiau apie prevencijos programas galima rasti paspaudus čia.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija.
