Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniaus TLK sudarytų su gydymo įstaigomis sutarčių vertė atitinka beveik 70 proc. šioms sutartims numatytos lėšų sumos, Panevėžio TLK jau sukirto rankomis ir pasirašė sutartis su daugiau kaip 70 proc., o Klaipėdos TLK – su beveik 70 proc. sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų.
Vilniaus TLK jau pasirašė 51 sutartį, iš jų 11 sutarčių – su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, 17 – su stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, 2 – su slaugos, 1 – su greitosios medicinos pagalbos ir 20 – su kitokias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Jau pasirašyta sutartis ir su viena didžiausių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų – Vilniaus universiteto (VU) ligonine Santariškių klinikomis, taip pat su VU Onkologijos institutu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, Greitosios medicinos pagalbos stotimi, Vilniaus miesto klinikine ligonine, Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligonine, Ukmergės ligonine, Vilniaus gimdymo namais, Respublikine Kauno ligonine, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centru, Vilkpėdės ligonine, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonine, M. Marcinkevičiaus ligonine, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų ligoninėmis, Alytaus apskrities tuberkuliozės ligonine.
Be to, Vilniaus TLK jau suderino ir pateikė pasirašyti 210 sutarčių pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, stacionarines sveikatos priežiūros, slaugos, greitosios medicinos pagalbos ir specializuotas ambulatorines paslaugas teikiančioms įstaigoms.
Kauno TLK jau pasirašė 68 sutartis su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, 3 – su stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, 2 – su slaugos, 8 – su greitosios medicinos pagalbos ir 13 – su kitokias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Ši TLK jau sudarė sutartis ir su vienomis didžiausių paslaugų teikėjų šiame regione – Kauno klinikine ligonine ir Kėdainių ligonine.
Šiaulių TLK yra pasirašiusi 35 sutartis su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, 1 – su stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia įstaiga, 6 – su greitosios medicinos pagalbos ir 8 – su specializuotas ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Panevėžio TLK pasirašė 40 sutarčių su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, 37 – su stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, po 3 – su slaugos ir su greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, 39 – su specializuotas ambulatorines paslaugas ir 8 – su kitokias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Jau pasirašytos sutartys ir su stambiausiomis šio regiono paslaugų teikėjomis – Respublikine Panevėžio ligonine, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligonine, Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika.
Klaipėdos TLK sudarė 47 sutartis su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, 34 – su stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, 6 – su slaugos, 4 – su greitosios medicinos pagalbos ir 56 – su specializuotas ambulatorines paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Tarp jų ir sutartys su vienomis svarbiausių paslaugų teikėjų šalyje ir Klaipėdos regione – Klaipėdos jūrininkų ligonine, Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligonine Kauno klinikomis, Kauno klinikine ligonine, Vilniaus miesto klinikine ligonine, Respublikine Panevėžio ligonine. Sutartis su Klaipėdos universitetine ligonine jau suderinta ir bus pasirašoma artimiausiu metu. Taip pat jau pasirašytos sutartys su 24 kitų TLK veiklos zonų rajoninėmis ligoninėmis.
Artimiausiu metu sutartys bus pasirašomos ir su kitais paslaugų teikėjais – su jais jau baigiami derinti sutarčių projektai, kuriuose numatyti abiejų šalių įsipareigojimai.
VLK atkreipia dėmesį į tai, kad sutartys su gydymo įstaigomis dėl šių metų pirmojo pusmečio pasirašomos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pernai, siekiant išlaikyti pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo lygį ir nemažinti finansavimo – už sveikatos priežiūros paslaugas bus atsiskaitoma taikant šiuo metu galiojančią šių paslaugų bazinių kainų balo vertę (šiuo metu mažiausia balo vertė – 0,89 lito). Tam, kad ir antrąjį šių metų pusmetį būtų išlaikytas toks pat sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo lygis, iš PSDF biudžeto rezervo reikėtų skirti apie 145 mln. litų. Šios lėšos gali būti skiriamos tik pritarus Ministrų kabinetui, todėl Vyriausybės prašoma leisti naudoti PSDF biudžeto rezerve sukauptas lėšas. Vyriausybė šį klausimą turėtų svarstyti antrąjį šių metų pusmetį.
