Darbo jėgos paklausa per metus išaugo 78 procentais. Tikėtina, kad šiemet kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Susiklosčiusi situacija sudaro palankesnes galimybes į darbo rinką įsitraukti negalią turintiems šalies gyventojams. Ministerija planuoja užimtumo sistemos pakeitimus, kurie labiau atlieps darbdavių poreikius, atvers daugiau galimybių atviroje darbo rinkoje įsidarbinti žmonėms su negalia, padės spręsti darbo jėgos trūkumo problemą šalyje.
KAS PLANUOJAMA?
Ateityje aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos bus prieinamos atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones.
Atvers daugiau galimybių atviroje darbo rinkoje įsidarbinti žmonėms su negalia
Užimtumo įstatyme planuojama numatyti tokias priemones kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga. Bus vykdomas bandomasis projektas – darbo funkcijų pritaikymas („Job carving“). Tobulės ir jau veikiančios priemonės: įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietos pritaikymas, savarankiško užimtumo rėmimas, parama judumui, įdarbinimo su pagalba paslauga.
KAIP YRA DABAR?
Pagalba norint įdarbinti žmogų su negalia
Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Rasti tinkamą specialistą padės Užimtumo tarnybos darbuotojas – tarpininkas. Kartu su darbdaviu bus parengtas laisvos darbo vietos aprašas, aptartos darbo sąlygos, darbuotojui keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir kt.
Jeigu įdarbinamam žmogui su negalia Užimtumo tarnyboje teikta įdarbinimo su pagalba paslauga, atvejo vadybininkas suteiks konsultacijas, kaip būsimam darbuotojui turi būti pritaikyta darbo vieta, o jeigu iškiltų nesklandumų pradėjus dirbti – tarpininkaus juos sprendžiant.
Subsidijos įdarbinant darbuotojus su negalia
SUBSIDIJOS DARBO UŽMOKESČIUI. Darbdaviui atsirinkus kandidatą su negalia, galima pasinaudoti subsidijomis jo darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio, 2022 metais tai sudaro 1095 eurus.
SUBSIDIJA DARBO VIENOS STEIGIMUI IR PRITAIKYMUI. Įdarbinant žmogų su negalia, darbdavys taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietos steigimui ar pritaikymui. Įdarbinus žmogų su negalia į tokią darbo vietą, subsidija jo darbo užmokesčiui nemokama. Paraiškose planuojamoms darbo vietoms steigti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2022 metais negali viršyti 22 tūkst. 652 eurų (vienai darbo vietai steigti gali būti skirta ne daugiau kaip 31,03 minimaliosios mėnesinės algos dydžių suma).
Subsidijos lėšos gali būti skiriamos: įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones arba techninės pagalbos priemones, steigiant darbo vietą darbuotojui su negalia; remontuoti arba pritaikyti darbdaviui priklausančias patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc. subsidijos sumos).
Kaip gauti subsidiją žmogaus su negalia darbo vietos steigimui ar pritaikymui?
Užimtumo tarnyba interneto svetainėje www.uzt.lt skelbia paraiškų atranką. Darbdavys turi pateikti paraišką tame Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, kurio teritorijoje planuoja steigti darbo vietą. Komisija vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, tvirtinamas finansuojamų darbo vietų steigimo projektų sąrašas ir darbdavys, kurio paraiška patvirtinama, kviečiamas pasirašyti sutartį. Po to darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia. Tokią įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą reikia išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo žmogaus su negalia įdarbinimo.
Papildomos garantijos darbe žmonėms su negalia
Tinkama darbo vieta. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.
Ne visa darbo laiko trukmė. Turintis negalią ar vienas vaiką su negalia iki 18 metų auginantis darbuotojas turi teisę į ne visą darbo laiko trukmę. Tam reikalingas prašymas, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą būtų pagrįstas sveikatos būkle ar negalia.
Darbo sutarties nutraukimas be darbuotojo kaltės. Planuojant atleisti be darbuotojo kaltės darbuotoją su negalia ar darbuotoją, auginantį vaiką su negalia iki 18 metų, darbuotoją įspėti apie atleidimą reikia prieš 3 mėnesius. Jeigu darbuotojas dirbo trumpiau, nei metus – reikia įspėti prieš 6 savaites. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taip pat papildomai jam išmokama ilgalaikio darbo išmoka, priklausanti nuo nepertraukiamo darbo stažo.
Kasmetinės atostogos. Darbuotojui su negalia ar darbuotojui, vienam auginančiam vaiką su negalia iki 18 metų, turi būti suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.
Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). Jei darbuotojui nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis (sunkus neįgalumo lygis), jam taikomas mėnesio NPD yra 740 eurų, jei nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis (lengvas arba vidutinis neįgalumo lygis) – taikomas mėnesio NPD – 690 eurų.
Nemokamos atostogos. Privaloma tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jei to prašo darbuotojas su negalia ar darbuotojas, auginantis vaiką su negalia arba slaugantis asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas. Nemokamos atostogos turi būti ne trumpesnės, nei prašo darbuotojas, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Taip pat nemokamos atostogos turi būti suteiktos darbuotojui, pateikusiam sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva. Jei darbuotojas nebegali tinkamai atlikti savo darbo dėl ligos ar neįgalumo, darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
