„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kuosos laiškas

Sveiki, aš Kuosa. Noriu Jums papasakoti savo istoriją. Buvau laiminga katė, gyvenau kaime, medžiojau sau laukuose, geri žmonės ir kąsneliu, kitu pavaišindavo, pienelio įpildavo, kol ant mano noselės nepradėjo augti tas daiktas.
Kuosa su draugu
Kuosa su draugu / GGT „Pifas“ nuotr.

Iš pradžių jis buvo mažytis, beveik nesimatė, bet bėgo dienos ir jis vis didėjo. Sunku medžioti, kai iš nosies kyšo nemažas guzas, ir vis jį skaudžiai užsigauni... O ir anksčiau geri buvę žmonės manęs pradėjo šalintis: ratu apeina, koja paspiria kai bandau prisimeilinti... Tiesa, kąsnelį vieną kitą vis dar numesdavo iš toli, bet labai retai...

Žiemą, kai buvo baisiai šalta, o aš buvau labai labai alkana, iš tolo užuodžiau skanaus maisto kvapą ir nebeiškenčiau. Nors tame kieme anksčiau nesilankiau ir nežinojau, koks pavojus jame gali tykoti, nudrožiau nosies tiesumu prie maisto ir puoliau puotauti, kol dar tas gražus sapnas neišnyko. Staiga, pastebėjau didžiulį šunį (pasirodo, tai iš jo dubenėlio aš taip skaniai puotavau), susigūžiau ir pasiruošiau sutikti piktą lemtį, nes sprukti paprasčiausiai jau nebeturėjau jėgų. Bet... nieko neįvyko. Šuo tik mane apuostė ir įlindo į savo būda.

GGT „Pifas“ nuotr. /Kuosa
GGT „Pifas“ nuotr. /Kuosa

Visą žiemą jis buvo mano beveik vieninteliu draugu. Leisdavo užkrimsti iš jo dubenėlio, neprieštaraudavo, kai ieškodama šilumos prisiglausdavau prie jo. Per didžiuosius šalčius netgi leido įlįsti į jo šiltą būdą ir susirangyti šalia. Tame kieme man buvo gera, nes niekas iš jo nevijo ir pavalgyti visada gaudavau. Retkarčiais ten pasirodydavo vienas žmogus, tai dešrytės kąsnį atnešdavo, tai nuo pasipūtėlio naminio katino vis maistelio nuvogdavo ir mane pavaišindavo ir vis žadėdavo, kad mane pasiims ir išsiveš ten, kur mane visi mylės, kad nebeturėsiu ant nosies to baisingo guzo, kad atsiras žmogus, kuris tokiai mielai katytei, kaip man, suteiks namus ir skanaus maisto dubenėlį.

Bet pažadėdavo ir pradingdavo ilgam laikui. Jau ir vasara beveik atėjo. Aš jau ėmiau prarasti viltį, kad tie pažadai kada nors išsipildys. Bet štai, po ilgos ir gąsdinančios kelionės aš čia – „Pifo“ stacionare, nors nelabai žinau, kas tai, ir narvelis man nelabai patinka, bet vardan laimingesnio gyvenimo galima gi ir šiek tiek pakentėti... O kai dar pagloooosto...

Kuosą Kaune globoja Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“. Tel. 8 681 40309. El. paštas: gyvunai@pifas.org.

www.pifas.org

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“